Šaunieji mūsų esami ir būsimi skaitytojai, Jurbarko krašto žmonės,
tuoj tuoj, po paskutinių darbų ir bėgimo per kasdienybę maratono, nurimsime, atsikvėpsime, pakabinsime ant mišku kvepiančių eglių paskutines puošmenas, šiltose virtuvėse ruošime skanias šventines vakarienes, atidžiau pažvelgsime į artimiausius žmones, mintyse palaiminsime tuos, su kuriais negalime būti, atsisveikinsime su beprotiškų metų praradimais ir su viltimi bei svajonėmis žengsime į Kalėdas ir Naujuosius metus. Juk tai taip žmogiška! Nusivilti ir tikėti, abejoti ir atrasti tiesą, pykti ir mylėti, liūdėti ir džiaugtis, turėti ir paleisti… Palikime išeinančiam gruodžiui tamsą, nuovargį, liūdesį, širdperšą, dirbtinį blizgesį ir, nors ne pusnimis, o linksmomis balomis klotu keliu, ženkime pirmyn – šviesos, tikrumo, jautrumo, bendrystės, pažinimo link. Ir leiskite mums būti jūsų pakeleiviais!
ŠVIESOS redakcija
