10 proc. gyventojų ir 5 proc. įmonių vadovų nurodė, kad per pastaruosius 12 mėnesių teko duoti kyšį, rodo pirmadienį pristatyto Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) inicijuoto tyrimo „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2022/2023“ duomenys.
STT nuo 2001 m. inicijuoja visuomenės apklausas „Lietuvos antikorupcijos žemėlapis“, kurių tikslas – įvertinti Lietuvos gyventojų, verslo atstovų ir valstybės tarnautojų požiūrį į korupciją, jos paplitimą, atskleisti minėtų grupių patirtį šioje srityje, nustatyti Lietuvos visuomenės antikorupcinį potencialą.
Tyrimą „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2022/ 2023“ atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ 2022 m. gruodžio – 2023 m. kovo mėnesiais. Iš viso buvo apklausti 1001 Lietuvos gyventojas, 500 verslo įmonių vadovų, 740 valstybės tarnautojų.
Tyrimo duomenimis, 34 proc. Lietuvos gyventojų ir 32 proc. valstybės tarnautojų mano, kad korupcija yra labai rimta problema Lietuvoje. Tokią nuomonę pateikė ir 24 proc. apklaustų įmonių vadovų.
Apklausa rodo, kad 27 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad per pastaruosius 5 metus korupcijos mastai šalyje sumažėjo, kad mastai padidėjo teigė manantys 26 proc.
Valstybės tarnautojų apklausa rodo kitokią tendenciją: 66 proc. jų mano, kad per pastaruosius 5 metus korupcijos mastai Lietuvoje sumažėjo, 10 proc. įsitikinę, jog yra priešingai.
32 proc. įmonių vadovų, anot tyrimo, mano, kad korupcijos mastai šalyje sumažėjo, 21 proc. tvirtina, kad yra atvirkščiai.
Korumpuočiausiomis institucijomis įvardija gydymo įstaigas, Seimą
Anot apklausos, gyventojų ir verslo įmonių vadovų nuomone, korumpuočiausiomis institucijomis toliau išlieka gydymo įstaigos (52 proc. gyventojų, 36 proc. įmonių vadovų), Seimas (35 proc. gyventojų, 22 proc. įmonių vadovų), teismai (33 proc. gyventojų, 27 proc. įmonių vadovų), savivaldybės (24 proc. gyventojų, 25 proc. įmonių vadovų) ir politinės partijos (16 proc. gyventojų, 19 proc. įmonių vadovų).
Pasak STT Strateginės analizės skyriaus vadovės Margaritos Dobryninos, panašūs duomenys gauti ir tarp valstybės tarnautojų, tačiau jie penktoje vietoje nurodė žiniasklaidą. Tiesa, jos vertinimas lyginant su ankstesniais tyrimais pagerėjo.
Valstybės tarnautojai į labiausiai korumpuotų institucijų sąrašą, kaip ir ankstesnius dvejus metus, įtraukė žiniasklaidą (13 proc.), tačiau jos vertinimas, lyginant su 2021 m. (19 proc.), pagerėjo.
Tyrimo respondentai kaip labiausiai korumpuotas savivaldybių institucijas nurodė viešųjų pirkimų skyrius arba komisijas; statybos skyrius; žemės duomenų skyrius; architektūros ir urbanistikos arba teritorijų planavimo skyrius. Gyventojai papildomai išskyrė verslo licencijavimo ir leidimų skyrius, įmonių vadovai – merą, o valstybės tarnautojai – savivaldybių administracijas.
Pasak M. Dobryninos, gyventojai tarp korumpuotų įstaigų vardija Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, Neįgalumo ir nedarbingumo nustatymo tarnybą, Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą.
Įmonių vadovai papildomai tarp korumpuotų nurodė AB „Ignitis“, antstolių veiklą, Valstybinę miškų tarnybą.
Visos grupės sisteminę korupciją toliau įvardija kaip pagrindinę korupcijos formą Lietuvoje. Nepotizmas, politinių partijų narių protegavimas ir palankių įstatymų, naudingų atskiroms grupėms, priėmimas nurodomos kaip aktualiausios korupcijos formos. Kas antras Lietuvos gyventojas šalia šių formų taip pat nurodė kyšininkavimą (54 proc.).
Kas 10-tas gyventojas teigė davęs kyšį
Tyrimo duomenimis, kyšio davimo patirtis tarp gyventojų ir verslo vadovų, lyginant su 2021 metais, išliko nepakitusi – 10 proc. gyventojų ir 5 proc. įmonių vadovų nurodė, kad per pastaruosius 12 mėnesių teko duoti kyšį. Kyšį davusių valstybės tarnautojų pastaraisiais metais sumažėjo ir siekė 1 proc. (2021 m. – 2 proc.).
Su didžiausia kyšio prievartos rizika gyventojai, apklausos duomenimis, ir toliau susiduria respublikinėse ligoninėse ir klinikose (22 proc.) bei miesto ir rajono ligoninėse (18 proc.), kuriose kyšio dažniausiai tikimasi atliekant chirurgines operacijas ir teikiant slaugos paslaugas.
Anot STT atstovės M. Dobryninos, mažiausias šiemet tarp gyventojų duotas kyšis buvo 20 eurų, didžiausias – 700 eurų. Anot jos, didžiausias kyšis buvo duotas už operaciją.
Energetikos ministerijos (EM) ir jai pavaldžių įstaigų vertinimas, remiantis gyventojų ir įmonių vadovų atsakymais, blogėjo antrus metus iš eilės ir dabar šis sektorius yra suvokiamas kaip labiausiai korumpuotas: kad EM ir jai pavaldžiose įstaigose korupcija yra labai paplitusi sakė 40 proc. šalies gyventojų ir 33 proc. įmonių vadovų.
Lyginant su 2021 m., gyventojai taip pat prasčiau įvertino Žemės ūkio ir Susisiekimo ministerijas bei joms pavaldžias įstaigas, o verslo atstovai – Žemės ūkio ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijas bei joms pavaldžias įstaigas. Valstybės tarnautojų nuomone, labiausiai korupcija paplitusi Sveikatos apsaugos, Energetikos ir Susisiekimo ministerijose ir joms pavaldžiose įstaigose.
Sprendimų priėmimas Lietuvoje – labiau uždaras negu atviras
Anot tyrimo, pastaraisiais metais sprendimų priėmimą kaip atvirą Lietuvoje vertina 11 proc. gyventojų, 10 proc. įmonių vadovų ir 20 proc. valstybės tarnautojų. Minėtas valstybės tarnautojų vertinimas per metus sumažėjo net 11 proc.
Valstybės tarnautojų ir įmonių vadovų nuomone, įtaką daugiausiai siekiama daryti farmacijos, sveikatos apsaugos ir energetikos sektoriuose. Poveikio pastarajam sektoriui vertinimas augo antrus metus iš eilės – kad energetikoje labiausiai siekiama daryti įtaką mano 77 proc. verslo atstovų (2021 m. – 62 proc.) ir 70 proc. valstybės tarnautojų (2021 m. – 60 proc.). Be to, pastaraisiais metais prastėjo ir statybos sektoriaus vertinimas – įtakos darymą šiame sektoriuje įvardijo 53 proc. verslo atstovų (2021 m. – 45 proc.) ir 71 proc. valstybės tarnautojų (2021 m. – 63 proc.).
Dažniausiai minėti įtakos darymo būdai išliko tie patys, kaip ir 2021 metais – tai neoficialūs susitikimai ir pasiūlymai, naudojimasis pažintimis, politinių kampanijų ar partijų rėmimas, finansinio atlygio už palankų sprendimą pažadėjimas.
Sau ir savo artimai aplinkai prisiimama daugiau atsakomybės už korupcijos situaciją
Dėl korupcijos paplitimo apklausoje dalyvavę respondentai pirmiausia atsakingais mato valstybės tarnautojus, teisėjus, prokurorus ir politikus. Tačiau vis daugiau žmonių, kaip rodo tyrimas, atsakomybę priskiria sau ir savo aplinkai – šeimai, artimiesiems, pažįstamiems: 48 proc. gyventojų (2021 m. – 39 proc.), 63 proc. verslo atstovų (2021 m. – 44 proc.) ir 73 proc. valstybės tarnautojų (2021 m. – 57 proc.) atsakomybę dėl korupcijos paplitimo prisiima sau, o 49 proc. gyventojų (2021 m. – 39 proc.), 62 proc. verslo atstovų (2021 m. – 45 proc.) ir 68 proc. valstybės tarnautojų (2021 m. – 52 proc.) – savo artimai aplinkai.
Kai pastebi STT atstovė M. Dobrynina, reikšmingai gerėjo kyšio netoleravimo rodiklis įmonių vadovų ir valstybės tarnautojų grupėse: 34 proc. verslo atstovų (2021 m. – 41 proc.) ir 15 proc. valstybės tarnautojų (2021 m. – 22 proc.) nurodė, kad kyšis padeda spręsti problemas.
Visgi, anot STT, tyrimas rodo, kad vienu pagrindiniu iššūkiu lieka gyventojų antikorupcinis potencialas. Daugiau negu pusę gyventojų (63 proc.) vis dar būtų linkę problemas spręsti kyšiais. Tai rodo ir pasiryžusių apie korupciją pranešti gyventojų dalis. Nors kas antras gyventojas (58 proc.) žino, kur pranešti, tačiau tik vienas iš šešių (17 proc.) nurodė, kad tai padarytų.
Tyrimas rodo, kad iššūkių kelia ir įmonių vadovų ryžtas pranešti apie korupcinius nusikaltimus: nors 76 proc. nurodė žinantys, kur galima kreiptis, tačiau tą padarytų tik vienas iš keturių (25 proc.) asmenų. Visgi, lyginant su praeitais metais, pasiryžusių pranešti verslo vadovų dalis, išaugo.
Valstybės tarnautojų antikorupcinis potencialas aukštesnis, o pastaraisiais metais – reikšmingai padidėjo. 89 proc. tarnautojų žino, kam pranešti (2021 m. – 84 proc.), 66 proc. teigia, kad praneštų apie korupciją (2021 m. – 56 proc.), o tarp su korupcija susidūrusių apie tai teigia pranešęs vienas iš keturių valstybės tarnautojų (2021 m. apie tai pranešęs teigė kas septintas).
