Nors prezidento rinkimai vyks tik 2029 metais, visuomenės nuomonės tyrimas atskleidžia, kad gyventojai prezidentais įsivaizduotų jau rinkimuose dalyvavusius asmenis – Igną Vėgėlę, Remigijų Žemaitaitį ir Ingridą Šimonytę. Rinkimuose niekad nedalyvavęs ir partijai nepriklausantis užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys yra ketvirtas.
Kaip žinoma, dabartinis prezidentas Gitanas Nausėda nebegalės dalyvauti rinkimuose, nes tai jau antroji jo kadencija. Konstitucija nurodo, kad tas pats asmuo prezidentu gali būti renkamas ne daugiau kaip du kartus iš eilės.
LRT užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ vasario 19–kovo 2 dienomis atliko gyventojų apklausą, kurioje 1 014 asmenų pasiteiravo, kas labiausiai tiktų eiti prezidento pareigas po 2029 metų prezidento rinkimų. Apklausos metodas yra asmeninis interviu respondentų namuose, o galima paklaida neviršija 3,1 proc.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Visuomenės nuomonės tyrimas atskleidžia – gyventojai prezidentais įsivaizduotų jau rinkimuose dalyvavusius asmenis – Igną Vėgėlę, Remigijų Žemaitaitį ir Ingridą Šimonytę.
- Apklausos rezultatai rodo – vyrai iš kandidatų dažniau rinkosi Vėgėlę, moterys – Šimonytę.
- Profesorė A. Ramonaitė teigia, kad R. Žemaitaičio pavardė traukia ir tuos rinkėjus, kurie ilgisi D. Grybauskaitės prezidentavimo.
- Politologės nuomone, nors dabar apklausų rezultatai nėra neįspūdingi, tačiau ateityje K. Budrio šansai gali būti neblogi.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė Ainė Ramonaitė atkreipia dėmesį, kad apklausiant gyventojus per asmeninį interviu respondentų namuose rezultatai dažniau būna palankūs kairiesiems ar centro kairiesiems, nes jauni žmonės rečiau pagaunami namuose, o prie turtingesnių asmenų apklausų rengėjams sunku prieiti.
„Kai apklausa atliekama tiesiogiai respondento namuose, ji savaime yra palankesnė lietuviškos kairės kandidatams, nes, pavyzdžiui, turtingesnius, jaunesnius, mobilius žmones labai sunku pagauti namuose. Jaunus žmones sunku pagauti, nes jie namuose nesėdi, turtingesnius žmones sunku pagauti, nes jie gyvena namuose aukštomis tvoromis ir nebūtinai įsileidžia. Todėl apklausėjai daug lengviau prieina prie paprastesnių žmonių, kurie labiau linkę balsuoti už kairiuosius. O per internetines apklausas, priešingai, – jos gerokai palankesnės dešiniesiems. Tą reikia turėti omenyje“, – sako A. Ramonaitė.
Profesorė A. Ramonaitė pažymi, kad paprastai politikams įvardijus, kad ketina dalyvauti konkrečiuose rinkimuose, jų reitingai paauga, nes gyventojai identifikuoja, jog tai kandidatas. Šiuo metu nėra žinoma, kurie politikai sieks dalyvauti prezidento rinkimuose, nes iki jų dar daug laiko.
Gyventojams buvo pateikta 16 politikų ir visuomenės veikėjų sąrašas: Kęstutis Budrys, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Edmundas Jakilaitis, Laurynas Kasčiūnas, Juozas Olekas, Inga Ruginienė, Mindaugas Sinkevičius, Saulius Skvernelis, Ingrida Šimonytė, Andrius Tapinas, Valdemaras Tomaševskis, Eduardas Vaitkus, Aurelijus Veryga, Ignas Vėgėlė ir Remigijus Žemaitaitis. Tačiau respondentai galėjo nurodyti ir kitas pavardes.
Kai kurie politikai priklauso vienai partijai. Tarkime, M. Sinkevičius, I. Ruginienė ir J. Olekas priklauso Lietuvos socialdemokratų partijai, bet partija kels tik vieną kandidatą. Sudėjus jų trijų reitingą, jis siektų daugiau nei 13 procentų.
I. Šimonytė ir L. Kasčiūnas priklauso Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams. Jų bendras reitingas sudarytų 14 procentų. Paklausta, ar galima taip sudėti vienos partijos politikų reitingą, profesorė A. Ramonaitė minėjo, kad iš dalies taip, bet tai nebus itin tikslu.
„Pliusavimas iš dalies galimas, bet jis priklauso nuo to, kokia bendra kandidatų pasiūla. Nes ir per praėjusius rinkimus dalis konservatorių rėmėjų balsavo už G. Nausėdą, o ne už I. Šimonytę. Kitaip tariant, ne visi rinkėjai balsuoja iš partinės perspektyvos“, – sako mokslininkė.
Ainė Ramonaitė | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Vyrai dažniau už Vėgėlę, moterys – už Šimonytę
A. Ramonaitė atkreipė dėmesį, kad pirmieji trys sąrašo viršuje atsidūrę politikai jau yra dalyvavę ankstesniuose prezidento rinkimuose, todėl gyventojams gali atrodyti, jog jie galėtų norėti dalyvauti ir kituose.
„Iš rezultatų matome, kad tie, kurie kandidatavo ankstesniuose rinkimuose, ir matomi kaip galimi kandidatai. Tai I. Vėgėlė, R. Žemaitaitis, I. Šimonytė, net tas pats S. Skvernelis. Tai gana dėsninga, nes žmonės mąsto iš tokios perspektyvos, kas nori būti kandidatais. Pastebėta, kad kai kas nors pasiskelbia, jog nori kandidatuoti, jo reitingas dažnai pakyla. Tai rodo, kad žmonės reaguoja į tai, jog politikas aktyviai nori. Tada į jį žiūrima kaip į daug rimtesnį kandidatą nei į tą, kuris niekada neišreiškė minties kandidatuoti“, – teigia profesorė.
Ji pernelyg nesureikšmino I. Vėgėlės rezultato, kurį prezidentu įsivaizduotų 10,4 proc. respondentų, nes skirtumai tarp politikų atitinka paklaidos ribas. Pavyzdžiui, „Nemuno aušros“ pirmininką R. Žemaitaitį prezidentu matytų 9,7 proc. apklaustųjų, o buvusią premjerę, konservatorę I. Šimonytę – 8,7 proc. Tačiau akivaizdu, kad I. Vėgėlė nėra nurašytas kaip potencialus kandidatas.
„I. Vėgėlės fenomenas gali būti susijęs su tuo, kad jis galbūt gerai atrodo kaip prezidentinis kandidatas, lyginant su kitais veikėjais iš to paties flango. Teisinis išsilavinimas, išvaizda – į jį žiūri kaip į tinkamą tam postui. Bet jis nebuvo labai matomas kažkurį laiką, atrodė, gal jo žvaigždė nusileidusi ir nebepakils. Šie rezultatai tarsi teikia jam šansą, kad jis gali pakilti iš pelenų kaip feniksas. Ne tai, kad jis turi labai didelį šansą, bet jis nenurašytas kaip politikas, nepaisant to, kad šioje Seimo kadencijoje jo aktyvumo nesimato“, – sako A. Ramonaitė.
Ignas Vėgėlė | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Atkreiptinas dėmesys, kad kairiųjų pažiūrų rinkėjų gretose populiariausias kandidatas būtų socialdemokratų lyderis Mindaugas Sinkevičius. Iš 1 014 respondentų kairiąsias pažiūras deklaravo 198 asmenys, iš jų 13,4 proc. prezidento rinkimuose balsuotų už M. Sinkevičių, antrasis būtų I. Vėgėlė su 12,9 proc.
Dešiniųjų pažiūrų rinkėjų gretose populiariausia Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovė I Šimonytė – iš 211 dešiniąsias pažiūras deklaravusių apklaustųjų 24,7 proc. rinktųsi būtent šią politikę prezidento pareigoms, antrasis būtų L. Kasčiūnas su 13 proc.
Centristines pažiūras iš 1 014 respondentų deklaravo 376 žmonės. Tarp jų populiariausias būtų I. Vėgėlė su 12,5 proc. populiarumu, antrasis – R. Žemaitaitis, kurį rinktųsi 11,4 proc.
Be to, moterys dažniau buvo linkusios balsuoti už I. Šimonytę, o vyrai dažniau rinkosi I. Vėgėlę ir R. Žemaitaitį. Iš 543 apklaustų moterų 11,2 proc. buvo linkusios rinktis I. Šimonytę, paskui ir kitus kandidatus.
Iš 471 apklausto vyro 11,8 proc. rinkosi I. Vėgėlę, 11,8 proc. – R. Žemaitaitį. Tarp vyrų I. Šimonytė surinktų tik 5,8 proc. „Matyt, ne visi nori matyti moterį prezidente“, – svarstė A. Ramonaitė.
Budrio palaikytojai pasibarsto po visur
Bet pačiai profesorei įdomiausi buvo partijoms nepriklausantys politikai ar visuomenės veikėjai, jų populiarumas visuomenėje. Paprastai Lietuvoje dažniau pergalę švenčia su partijomis nesusiję politikai, išskyrus Algirdą Brazauską ir Rolandą Paksą.
„Man įdomiausi rezultatai tų asmenų, kurie niekada nebuvo kandidatais. Ypač įdomūs tie, kurie nėra pagrindinių partijų lyderiai. Tarkime, M. Sinkevičius arba L. Kasčiūnas santykinai neblogai atrodo, nes žmonės juos mato kaip pagrindinių politinių partijų lyderius. Bet man įdomiausia, kaip išsidėlioja tokios pavardės kaip A. Tapinas, E. Jakilaitis ir K. Budrys. Tai, kad K. Budrys yra aukščiau nei A. Tapinas bei E. Jakilaitis, atkreipė mano dėmesį“, – sako A. Ramonaitė.
Pats K. Budrys nėra pasakęs, ar ketintų dalyvauti prezidento rinkimuose, tačiau politikos sluoksniuose tai gana paplitusi nuomonė. Tarkime, į užsienio reikalų ministro postą delegavusi Lietuvos socialdemokratų partija visus politiko žingsnius interpretuoja per prezidento rinkimų prizmę – esą vienas ar kitas žingsnis daromas dėl prezidento rinkimų.
Kęstutis Budrys | ES Taryba
„Iš to, ką matau, K. Budrio šansai neblogi. Nors dabar rezultatas neįspūdingas, gali susidaryti efektas, kai rezultatas surenkamas iš skirtingų elektoratų, kai tinka ir vieniems, ir kitiems. Turint omenyje, kad jis kaip ir G. Nausėdos žmogus, būtų tarsi tam tikras perimamumas“, – sakė profesorė.
„Jeigu paaiškėtų, kad jis tikrai kandidatuoja, manau, jo reitingas savaime pakiltų, nes dabar lyg ir buvo kažkokių užuominų, bet daug kas nepastebėjo. Bet viskas priklauso nuo pasiūlos“, – teigia A. Ramonaitė.
Ar Kasčiūnas gali pasirodyti geriau nei Šimonytė?
Iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų politikų į apklausą pateko buvusi premjerė I. Šimonytė ir partijos pirmininkas L. Kasčiūnas. Rezultatai rodo, kad respondentai labiau linkę prezidente matyti I. Šimonytę, bet ji nebūtinai sieks dalyvauti prezidento rinkimuose dar kartą.
Tuo metu įvairūs signalai rodo, kad partijos lyderis L. Kasčiūnas norėtų save išbandyti prezidento rinkimuose, bet jis mažiau populiarus.
Laurynas Kasčiūnas, Ingrida Šimonytė | D. Umbraso / LRT nuotr.
Profesorė A. Ramonaitė sako, kad buvusi premjerė visuomenėje populiaresnė, tačiau Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų elektoratas gana pozityviai priėmė L. Kasčiūną kaip lyderį, nors jis labai skiriasi nuo buvusios vadovybės – politikas kur kas konservatyvesnis.
„Intuicija lyg sakytų, kad I. Šimonytės rezultatas turėtų būti didesnis, bet L. Kasčiūno atvejis įdomus, nes jis kitoks įvairiomis prasmėmis: tiek elgsena, stiliumi, tiek vertybinėmis pažiūromis, nes kur kas mažiau liberalus. Bet partijos elektoratas jį priėmė pozityviai, kaip savą, pozityviau, nei buvo galima prognozuoti pagal vertybinį pasiskirstymą. Sunku pasakyti“, – teigia A. Ramonaitė.
Žemaitaitis traukia ir tuos, kurie ilgisi Grybauskaitės
Profesorė taip pat neatmetė galimybės, kad I. Vėgėlės ir R. Žemaitaičio elektoratas šiek tiek gali sietis: tie, kurie balsuoja už vieną, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms galėtų balsuoti ir už kitą, bet pačių politikų stilistika, anot jos, labai skirtinga.
„Aišku, tyrimų apie veikimo stilių turime mažai. Bet metinėje politologų konferencijoje buvo Ievos Petronytės-Urbonavičienės pranešimas, kur dalis rinkėjų R. Žemaitaitį lygino su Dalia Grybauskaite, bet ne su I. Vėgėle, nes šis atrodo ramesnis, neturi stiprios rankos įvaizdžio kaip R. Žemaitaitis ir D. Grybauskaitė“, – teigė politologė.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų dėstytoja I. Petronytė-Urbonavičienė konferencijoje yra pristačiusi išvadas iš 2024 m. liepos–rugpjūčio mėnesiais darytų giluminių interviu su rinkėjais, kai buvo vykdomas projektas „Parama demokratinėms institucijoms ir visuomenės poliarizacija: tarpusavio sąveikų analizė“.
Remigijus Žemaitaitis | E. Blažio / LRT nuotr.
Tuo metu jau buvo įvykę prezidento rinkimai ir ne vienas rinkėjas ar rinkėja palygino R. Žemaitaitį su D. Grybauskaite.
Pavyzdžiui, vienas rinkėjas mokslininkams sakė: „Griežtumas, griežtumas. Prezidentas turi būti griežtas. O ne… Grybauskaitė visai kitokia, rimta moteris. Taip ir Žemaitaitis. Grybauskaitė visai kitokia. O dabar kas yra? Nausėda? Iš Nausėdos dabar nieko nėra, jis tik atlieka fotosesiją. Su šypsena. Jo darbas yra fotkintis“.
Anot A. Ramonaitės prielaidos, I. Vėgėlę, kaip ir valstiečius žaliuosius, dažniau renkasi rinkėjai, kuriems labai svarbios atstovaujamos vertybės – priešiškumas vienalytėms partnerystėms, moralinis konservatyvumas. Tuo metu R. Žemaitaičio rinkėjams vertybės nėra labai svarbios, bet jie yra pasipiktinę elitu ir nori ryžtingo, nieko nepaisančio politiko.
Iš socialdemokratų populiariausias Sinkevičius
Kairėje elektorato pusėje populiariausias kandidatas į prezidentus būtų socialdemokratų lyderis M. Sinkevičius, bet jo galimybės pritraukti rinkėjų dešinėje ir centre yra menkesnės.
Mindaugas Sinkevičius ir Inga Ruginienė | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Politikas interviu portalui LRT.lt yra sakęs, kad socialdemokratai 2029 metų prezidento rinkimuose tikrai kels partinį kandidatą.
Politikos užkulisiuose kalbama, kad kandidatu galėtų būti pats M. Sinkevičius, mat jis kaip tik dabar ieško savo, kaip politiko, išskirtinumo, po truputį bando komentuoti užsienio politikos klausimus, nors Jonavos merui tai nėra tipinė veikla. Neoficialiais duomenimis, I. Ruginienė nereiškia noro būti keliama prezidento rinkimuose, bet padėtis, galbūt, gali dar keistis.
„Norint tapti prezidentu, reikia išeiti už savo partijos elektorato į platesnį“, – sako A. Ramonaitė.
Kaip po kratų, Skvernelio reitingas neblogas
Visuomenės nuomonės apklausa taip pat parodė, kad Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininko S. Skvernelio reitingas siekia 6,5 proc. – tokia dalis respondentų mano, kad jis tiktų eiti prezidento pareigas.
S. Skvernelio pavardė figūruoja teisėsaugos inicijuotoje byloje, susijusioje su kyšininkavimu Valstybinėje augalininkystės tarnyboje, kur dirbo artima šio politiko patarėja, dabar įtariamoji Agnė Silickienė.
Teisėsauga S. Skvernelio darbo vietoje ir namuose vasario 9 dieną atliko kratas, jį nuspręsta apklausti kaip specialųjį liudytoją. Visuomenės nuomonės apklausa atlikta vasario 19–kovo 2 dienomis, vadinasi, jau po kratų.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė sako, kad šiuo atveju S. Skvernelio reitingas atrodo gana aukštas, palyginus su tuo, kokios problemos ištiko šį politiką.
„Iš to, ką matėme anksčiau, S. Skvernelis nėra tas kandidatas, kuris būtų labai sėkmingas prezidento rinkimuose. Po tokių skandalų didele jo sėkme netikėčiau. Bet jeigu čia po kratų, tai reitingas dar vis tiek neblogas ir rodo, kad partijai dar ne galas“, – teigia A. Ramonaitė.
