Rugsėjo 4 d. prasidėjęs istorinis žygis žemaitukų žirgais „Žemė-žmogus-žirgas“ pasiekė Jurbarko rajoną. Iš Šventosios pajūrio 10-ies žygeivių ir 12-os žirgų draugija iškilmingai buvo palydėta į penkias savaites truksiančią kelionę aplink Lietuvą sekmadienį kirto Nemuną ties Jurbarku, o nakvoti apsistojo Smalininkuose.
Žemaitukų augintojų asociacijos surengtas žygis skirtas Etnografinių regionų metams, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 25-mečiui ir Mykolo Kleopo Oginskio 250-osioms metinėms paminėti, taip pat buvusiems 1935 ir 1975 m. žygiams atminti.
Raiteliai jau aplankė visus Lietuvos etnografinius regionus, taip parodydami pagarbą kiekvieno regiono kultūriniam ir istoriniam palikimui.
Žygio dalyviai joja arčiausiai valstybinės sienos esančiais keliukais, o dalis maršruto nusidriekė ir per Latviją. Raiteliams teko persikelti per Ventos upę, kurią reikėjo įveikti ne tik žirgais, bet ir karieta. Taip pat aplankyta Žagarė, Didžiasalis, Medininkai, Eišiškės, Druskininkai.
„Kiekvieną dieną jojame apie 50 kilometrų. Todėl kol kas tikrai nežinome, kur stosime nakvoti“, – sakė žygio dalyvis Marijus Čekavičius.
Kelionės pabaiga numatyta ten, kur ir prasidėjo – bus keliamasi iš Uostadvario į Nidą, nuo Klaipėdos iki Šventosios jos pajūriu.
Ilgesnių sustojimų vietose raiteliai organizavo etnokultūrinius renginius, susitikimus su vietinėmis bendruomenėmis, rengė naktigones su dainomis, pokalbiais. Smalininkai nebuvo išimtis. Keliautojai miestelyje aplankė Justino Stonio Senovinės technikos muziejų, Lidijos Meškaitytės pagrindinės mokyklos mokiniams pasakojo apie savo kelionę bei žirgus.
„Žemaitukai – unikali veislė ir be galo ištikima. Senovėje berniukai kartu su žirgu augdavo ir net miegodavo, o kariui žuvus pasitaikydavo, kad žirgai pabėgdavo iš kaimenės ir prie šeimininko kapo numirdavo iš bado“, – tikino M. Čekavičius.
Žinoma, žygeiviai moksleiviams papasakojo ir linksmesnių istorijų. Esą žemaičiai ne vieną kartą juos puolusių kryžiuočių kariaunos kavaleriją išvaikė prieš riterius paleidę rujojančias kumeles. Paskui jas, nepaisant riterių bandymų suvaldyti, nulėkdavę visi priešų kavalerijos eržilai.
Šiemetinis raitelių žygis turėtų tapti rekordu – planuojama įveikti daugiau kaip 1700 kilometrų. Tačiau tai ne pirma žemaitukų ištvermę įrodanti kelionė. 1935 m. metais raitelis Vaclovas Smalys nujojo 1500 kilometrų. 1975 m. Lietuvos žemdirbystės instituto direktorius bei mokslo darbuotojas prof. Petras Vasinauskas ir žurnalistas Vladas Vaicekauskas vežimu įveikė 1501 kilometrą.
„Kelionės tikslas, kaip kadaise rašė prof. P. Vasinauskas, yra pati kelionė žirgu. Keliaujant žemaitukais bus nešama žinia, kad žemaitukų veislė – viena seniausių, turinti unikalią genetinę struktūrą ir istoriją. Seniausias lietuviškas arklio pavadinimas yra ašvienis. Žmogus ir žirgas žemaitukas visada buvo ir yra vienybėje – „vienis“. „Žemė-žmogus-žirgas“– tai mūsų šaknys. Tiktai tvirtai stovėdami ant savo žemės, mes tarsi ąžuolas galiūnas giliai šaknis suleidžiam, tvirtybę ir stiprybę semiam. Tada ir gerbiam savo kalbą, papročius, ieškom atsakymų“, – atsisveikindamas sakė pagrindinis žygio rengėjas, kelių tarptautinių žygių žemaitukais dalyvis Vaidotas Digaitis.
„ŠVIESOS“ inform.
