Iš juodo audros debesies – vos keli lietaus lašai. Tokių apgailėtinų rezultatų sulaukė savivaldybės administracija, praėjusią vasarą viešųjų pirkimų konkurse už 14 tūkst. Lt nupirkusi socialinių įstaigų veiklos auditą. Kaunietė auditorė net nesiteikė pateikti išvadų, nes tai nebuvo numatyta savivaldybės parengtoje užduotyje.
Auditas apaugo gandais
Apie tai, kad savivaldybės viršūnėse sėdintys politikai nori susidoroti su socialinių įstaigų vadovais ir dėl to atliekamas griežtas auditas, iškelsiantis viešumon visus piktnaudžiavimus valdžia ir rajono pinigais, kalbos sklandė labai seniai.
Negali sakyti, kad tokiems svarstymams visai nebuvo pagrindo. Dar 2012 m. sudaryta rajono politikų darbo grupė analizavo Jurbarko socialinių paslaugų centro ir Sutrikusio intelekto jaunuolių darbo centro veiklą, skaičiavo pinigus ir svarstė, kaip abi įstaigas galima būtų sujungti. Politikai nerado būdo sutaupyti, todėl kažkas pasiūlė išganingą mintį – kviesti nepriklausomą auditą.
Savivaldybės administracija nutarė vardan taupymo negailėti pinigų, todėl praėjusią vasarą abiejose įstaigose apsilankė kaunietės auditorės, žadėjusios iki rudens pradžios pateikti įmonių veiklos audito ataskaitą.
Tačiau laikas ėjo, rudenį pakeitė žiema, prasidėjo ankstyvas pavasaris, o apie parengtą dokumentą – nė žinelės. Įstaigų vadovės ėmė nerimauti, kad savivaldybė rezga planą jomis atsikratyti, todėl ataskaitą pateiks tik kartu su reorganizacijos, o gal net socialinių paslaugų įstaigų naikinimo projektu. Tokioje įtampos kupinoje aplinkoje negalėjo ramiai dirbti ir socialiniai darbuotojai, jų nerimu persismelkė paslaugų gavėjai, todėl auditas greitai apaugo gandais ir tapo darbuotojų gąsdinimo ir nesantaikos kurstymo įrankiu.
Kaunietėms pritrūko popierių
Kovo 20-ąją savivaldybės tarybos Socialinių reikalų komitete paaiškėjo, kad daugiau nei pusmetį užtrukęs įstaigų auditavimas jokios apčiuopiamos naudos nedavė. Politikams buvo pateikta ataskaitos santrauka, kurios tezes gerą pusvalandį skaitė į komiteto posėdį atvykusi UAB „Gabrilė“ direktorė – auditorė Rima Usevičienė.
Nors dokumento pradžioje įrašytas auditorės įspėjimas, kad santrauka negali būti analizuojama ir skaitoma be ataskaitos, o politikai priekaištavo, kad įstaigų vadovai nesusipažinę net su santrauka, auditorė į tai nekreipė dėmesio. „Ataskaitoje nurodyta, kad ji skirta išskirtiniam savivaldybės naudojimui, todėl įstaigoms nebus teikiama“, – aiškino auditorė.
Nors savivaldybė buvo užsakiusi socialinių paslaugų įmonių veiklos auditą, R. Usevičienė ir Jurbarko socialinių paslaugų centre, ir Sutrikusio intelekto jaunuolių darbo centre daugiausia gilinosi į buhalterinius dokumentus, planus ir ataskaitas. Tarsi laukdama užsakovų priekaištų, auditorė iškart pareiškė, kad valdymas be apskaitos neįmanomas ir pirmiausia pastebėjo, kad abiejose įstaigose apskaita vedama kaip akmens amžiuje – rankomis, o taip dirbant visada yra didelė klaidų tikimybė.
Beje, prieš porą metų tikrindama Sutrikusio intelekto jaunuolių darbo centrą, savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyba taip pat rekomendavo įsigyti kompiuterinės apskaitos programą, tad nieko naujo brangus auditas neatskleidė.
Bene didžiausias pažeidimas, kurį nustatė kaunietė auditorė abiejose įstaigose – apskaitoje neišskirtos valdymo išlaidos.
Darydama įstaigų paslaugų kainų ir kokybės analizę auditorė nustatė, kad kainos skaičiuojamos pagal vyriausybės nutarimą, o ne savivaldybės patvirtintą tvarką – ir tai esą labai blogai.
Socialinių paslaugų centras gavo pylos, kad neskiria dėmesio darbuotojų kvalifikacijai, nesudaro planų ir neskiria pakankamai lėšų, nors darbuotojų mokymai net keletą kartų buvo rengiami pagal europinio projekto programą. Įstaigoje yra nustatyta vidaus kontrolės tvarka, tačiau auditorei užkliuvo, kad neatliekami paslaugų kokybės tyrimai. Auditorė reikalavo, kad apskaita turėtų būti vedama kiekvienai paslaugai atskirai ir dar sugrupuota pagal seniūnijas.
Analogiškus priekaištus išgirdo ir Sutrikusio intelekto jaunuolių darbo centro vadovė Regina Andriuškienė. Auditorė nustatė, kad abiejų įstaigų finansininkės bendrauja, pasitaria ir daro tokias pat klaidas. Be to, R. Usevičienės nuomone, abiejų įstaigų naudojama apskaitos forma labiau tinka biudžetinėms, o ne viešosioms įstaigoms, todėl negalima nustatyti, kurios paslaugos nerentabilios.
Savivaldybė išvadų neužsakė
Išgirdęs, kad socialinės paslaugos nerentabilios, verslininkas, tarybos narys Gintaris Stoškus atkreipė auditorės dėmesį, kad ji tikrino ne „uabus“, o socialines įstaigas, kuriose rentabilumas neskaičiuojamas. Tarybos narys stebėjosi, kad auditorė nenaudingomis palaikė mažai pajamų davusias masažo ir kirpyklos paslaugas, stebėjosi, kad siūloma plėsti paslaugų pasiūlą, nes tai pareikalautų dar daugiau lėšų iš rajono biudžeto.
G. Stoškaus nuomone, audito santrauka neinformatyvi, atlikti palyginimai su Šakių ir Pasvalio įstaigomis jokios naudos neduoda, nes „skaičiai nuleisti iš debesų“(paimti iš interneto), o reikalavimas sąnaudas skaičiuoti kiekvienai paslaugai atskirai pareikalautų dar bent dviejų papildomų administracijos etatų.
G. Stoškus prašė kaunietės pateikti konkrečias išvadas ir siūlymus, kaip toliau valdyti socialinės paskirties įstaigas. Komiteto nariai net nuščiuvo išgirdę, jog išvadų savivaldybė neužsakė. „Aš neturiu duoti išvados. Išvada nebuvo numatyta konkurse. Mes atlikome tai, kas buvo numatyta techninėje užduotyje“, – aiškino nepriklausoma auditorė R. Usevičienė.
Pasak jos, išvadą iš pateiktos medžiagos turi padaryti savivaldybė. Auditorės manymu, reikėtų atlikti reorganizaciją. „Kad galėtumėte optimizuoti išlaidas, reikia kažką keisti. Auditorius negali jums pasakyti, ką ir kaip daryti. Aš jums pateikiau tik rekomendacijas, nes ataskaita apie faktinius pastebėjimus tai nėra išvada ir tai nėra auditas“, – mįslingai aiškino R. Usevičienė.
G. Stoškus dar bandė išsiaiškinti, ar įstaigos pasirinko netinkamą apskaitos būdą, tačiau išgirdo, kad tą išsiaiškinti turi jie patys.
Nesuprato, ką tikrina?
Neiškentusi įtampos pakilo Sutrikusio intelekto jaunuolių darbo centro direktorė R. Andriuškienė: „Auditorės gal ir geros specialistės, bet ne toje sistemoje. Pasiima papkes, išsiveža dviem mėnesiams. Buhalterė jau tokių gerų nervų, bet neišlaikė, pas daktarą ėjo. Atrodo, kad žmonės pirmą kartą susidūrė su tokiom buhalterijom. Nuo rugpjūčio 15 d. įstaigoje tik apie auditą ir galvojame, dabar jau kovas baigiasi, o vis dar nežinome, ką ten prirašė. Viskas užslėpta, kaip koks kriminalas. Turėjo atvežti gruodžio mėnesį – mašina sugedo. Skambina, vėl prašo popierių – dar nebaigtas. Ir šiandien nežinau, dėl ko tas auditas buvo daromas. Ir jie, žmonės, nežinojo, ko atvažiavo – gal dar ir dabar nežino.“
R. Andriuškienė guodėsi, kad esant nežinioje planuoti, dirbti ir ieškoti rėmėjų neįmanoma, juo labiau kad kelinti metai kalbama apie įstaigų jungimą. „Aš ne prieš jungimą – junkim, jei tik yra nauda gyvenimus amžinus ten negyvensime, bet leiskite žmonėms ramiai, be įtampos dirbti“, – prašė direktorė.
Socialinių paslaugų centro vadovė nepasidavė emocijoms, todėl bandė aiškintis dėl kiekvieno auditorės pastebėto trūkumo. Pasak Genės Gudaitienės, daugelis priekaištų nepelnyti, nes žiūrima ne paslaugų efektyvumo, o socialinio naudingumo.
„Kol kaime nebuvo vandentiekio ir žmonės negalėjo namuose išsiskalbti rūbų, patalynės, reikėjo skalbyklų. Dabar keturias jau uždarėme. Stengiamės patirti kuo mažiau išlaidų, todėl kartais rizikuojame, skriaudžiame savo darbuotojus. Jokios paslaugos patys nesusigalvojame – visas užduotis mums skiria savivaldybė, o paslaugų kainas nustato taryba pagal pateiktus apskaičiavimus“, – tikino G. Gudaitienė.
Socialinių paslaugų centro direktorė tikino matanti galimybių taupyti. „Natūralu, kad plečiantis įstaigų tinklui didėja ir išlaidos. Gal reikėtų taikyti krepšelį – nustatyti ribą, kiek lėšų galime skirti paslaugoms, kaip daro kitos savivaldybės ir kaip yra su dienos globos paslaugomis, kai žmonėms tenka laukti eilėje. Dabar tik atsiranda poreikis – savivaldybės komisija paskiria paslaugas. Tai labai gerai žmogui, bet brangu biudžetui“, – pripažino G. Gudaitienė.
„Tokios paslaugos privalomos, reikalingos – jokiu būdu nenoriu pasakyti, kad jų nereikia. Kalbu apie pertvarką, kuri būtina. Apskaita ir valdymas tose įstaigose silpnas – tą ir norėjau pasakyti“, – teisinosi auditorė.
Žalos biudžetui neieškojo
Ataskaitos aptarime dalyvausi savivaldybės Finansų skyriaus vedėja Audronė Stoškienė klausė auditorės, ar dėl silpnos apskaitos buvo padaryta žalos rajono biudžetui. „Mes neieškojom žalos biudžetui. Mes ieškojom efektyvumo“, – atkirto R. Usevičienė.
Ir vis dėlto atrodytų, kad žala biudžetui padaryta ne tokia jau ir maža. Tik dėl to kaltos ne įstaigų finansininkės ir ne direktorės, o tarybos nariai, priėmę sprendimą samdyti nepriklausomą auditą ir tikriausiai tikėjęsi nusipirkti pinigų taupymo receptą. Ir be svetimos auditorės paaiškinimo politikams turėjo būti aišku, kad tik taryba gali nuspręsti, kaip reorganizuoti įstaigas, kiek ir kokių paslaugų jos gali ir turi teikti. Juo labiau kad visose, taip pat brangiai pirktose, rajono plėtros strategijose galima perskaityti, kad rajono gyventojai sensta, paslaugų jiems reikia vis daugiau, o kainuoja jos kasmet vis brangiau. Be to, savivaldybės administracijoje veikia Socialinės paramos skyrius, kurio darbuotojai taip pat turėtų žinoti, kokios paslaugos ir kokiai daliai gyventojų yra reikalingos, kontroliuoti, kaip jos atliekamos.
Savivaldybė už „ataskaitą apie faktinius pastebėjimus – ne išvadą ir ne auditą“ sumokėjo 13,6 tūkst. Lt. Tarybos posėdyje G. Stoškus klausė savivaldybės administracijos direktoriaus Petro Vainausko, kas bus toliau daroma. „Bendrom jėgom turim apsispręsti ir grįžti prie to klausimo svarstymo“, – aiškino administracijos direktorius.
Kaip toj pasakoj – nutrūko vadžios, ir vėl iš pradžios, o pabaigos vis dar nematyti.
Daiva BARTKIENĖ