Praėjusią savaitę Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras paskelbė, kad iš 60 šalies savivaldybių net 36 desovietizacijos komisijai nepateikė galimai draudimą propaguoti totalitarinius ar autoritarinius režimus pažeidžiančių viešųjų objektų sąrašų. Jurbarko r. savivaldybė desovietizacijos įstatymo reikalavimų taip pat nepaisė.
Dalis viešųjų objektų sąrašų nepateikusių savivaldybių teigia apie tokį reikalavimą iš viso negirdėjusios. Jurbarko r. savivaldybė turėjo girdėti, nes šia tema „Šviesa“ rašė, dar ir tuomet vėlavimo priežastis vylėsi išgirsti iš mero Skirmanto Mockevičiaus.
Savivaldybės vadovas tąkart dėstė, kad desovietizacijos įstatymo reikalavimų imsis po naujos kadencijos seniūnaičių rinkimų – esą šie gali padėti apklausti gyventojus, kurių nuomonė labai svarbi. Tačiau nutolo ne tik įstatymo nustatyti terminai, bet ir seniūnaičių rinkimai, o apie jokias apklausas ar sudarytus siūlomų objektų sąrašus nieko negirdėti.
Tokį delsimą galima vertinti įvairiai, tačiau savivaldybė neturėtų pažeidinėti įstatymų. Draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymą Seimas priėmė pernai gruodį.
Šių metų gegužės 1 d. įsigaliojęs įstatymas apibrėžė terminus, kada savivaldybės privalo pateikti galimai šio įstatymo reikalavimus pažeidžiančių objektų sąrašus. Tą padaryti savivaldybių vykdomosios institucijos privalėjo per 20 darbo dienų.
Visą straipsnį skaitykite laikraštyje arba užsisakę elektroninę prenumeratą
Yra Jurbarke ir Putino gatvė