Jurbarko kašto šventė šiemet vyko ypatingų sukakčių laiku. Be to, jog šventė buvo skirta jurbarkiškio, žymaus pokario metų partizaninės kovos už Lietuvos nepriklausomybę ir laisvę dalyvio ir organizatoriaus Petro Paulaičio ir pripažinto faktiniu Lietuvos ketvirtuoju prezidentu, pokario metų partizaninio judėjimo suvienytojo ir vadovo, generolo Jono Žemaičio-Vytauto ir veliuoniečio skulptoriaus, dailininko, poeto Šarūno Šimulyno atminimo metams, kuriuos paskelbė Jurbarko rajono savivaldybės taryba, pažymėti, gausu buvo ir kitų sukakčių.
Reikšmingos datos
Jurbarkas šiemet mini 765-erių metų jubiliejų nuo to laiko, kai pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose 1259 metais buvo paminėtas miesto vardas. Taigi Jurbarkas gerokai vyresnis net už Vilnių ir daugelį Lietuvos miestų!
O Jurbarko kraštui šventinė praėjusios savaitės pabaiga buvo kupina ir kitų sukakčių: rugpjūčio 23-ąją sukako ne tik lietuvių tautai liūdno įvykio, nulėmusio pusės amžiaus sovietinės okupacijos laikotarpį, Molotovo-Ribentropo pakto ir jo slaptųjų protokolų pasirašymo 85-metis, bet ir Baltijos kelio, kuriame dalyvavo ir daugelis jurbarkiečių, 35-metis. Tą pačią dieną sukako lygiai 100 metų nuo pirmosios Dainų šventės, įvykusios 1924 m. rugpjūčio 23 d. Kaune. O rugpjūčio 24-ąją rajono savivaldybės žmonės, pareikšdami solidarumą su kovojančia ukrainiečių tauta, pažymėjo Ukrainos nepriklausomybės dieną. 1991 m. rugpjūčio 24-ąją Ukraina priėmė atitinkamus teisės aktus ir pasiskelbė laisva nepriklausoma valstybe. Vakar sukako lygiai 30 metų, kai buvo pradėta Jurbarko evangelikų liuteronų Kristijono Donelaičio bažnyčios statyba – pašventintas kertinis bokšto akmuo ir šalia jo įbetonuota kapsulė su žinia ateities kartoms.
Unikali paroda
Šventė prasidėjo gausaus Š. Šimulyno (1939 09 18 – 1999 02 02) kūrybinio palikimo – dailės, skulptūros, grafikos kūrinių paroda Jurbarko parodų ir koncertų salėje, surengta rajono savivaldybės, Veliuonos kultūros centro, V. Grybo memorialinio muziejaus, dailininko našlės Reginos Violetos Šimulynienės, grupės meno žmonių iniciatyva ir pastangomis.
V. Grybo memorialinio muziejaus vedėja, dailininkė Rasa Grybaitė, gausiai susirinkusiems jurbarkiškiams ir svečiams pristačiusi parodą, pakvietė rajono savivaldybės merą Skirmantą Mockevičių įžanginiu žodžiu pradėti Jurbarko krašto šventę, o vėliau pristatė menotyrininką dr. Vidą Poškų plačiau apibūdinti visiškai tipiško ir nebūdingo savosios kartos bei jo gyvento meto mūsų kraštiečio menininko kūrybą.
1957 m. Š. Šimulynas išvyksta į Vilnių studijuoti menų, tačiau Dailės institute grafikos specialybę baigia tik 1965 metais. Mat trejus metus buvo priverstas nutraukti studijas dėl „antitarybinės veiklos“.
Veliuoniškio Š. Šimulyno kūrinių yra Lietuvos dailės muziejuje, privačiose kolekcijose Lietuvoje ir keliose užsienio šalyse, jo darbai puošia uždaras ir atviras erdves keliuose Lietuvos miestuose.
Dailininko našlė ir jo kūrybinio palikimo saugotoja R. V. Šimulynienė pasidalijo mintimis apie vyro kūrybinį palikimą, dėkojo veliuoniškiams ir jurbarkiečiams už nuostabios parodos surengimą, o atsidėkodama rajono savivaldybės merui ir kitiems organizatoriams kaip dovanas įteikė dailininko kūrinių.
Seimo narys, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Ričardas Juška, padėkojęs Veliuonos ir viso rajono kultūros darbuotojams, meno žmonėms, svečiams, iš Vilniaus į parodos Jurbarke atidarymą atvykusiai dailininko šeimai, paskelbė parodą atidaryta. Paroda veikia Jurbarko parodų ir koncertų salėje (buvusi cerkvė).
Šimkaičių girioje
Pažymint Lietuvos partizaninės kovos vado, generolo Jono Žemaičio-Vytauto 115-ąsias gimimo metines prie vadavietės bunkerio Šimkaičių miške įvyko mitingas ir Baltijos kelio 35-mečio paminėjimas. Viena iš renginio organizatorių – Eržvilko ir Veliuonos kultūros centrų darbuotoja Lina Lukošienė vietą Šimkaičių girioje, kur tuomet buvo ir yra atstatytas J. Žemaičio-Vytauto bunkeris-vadavietė, pavadino svarbiausia ir pačia tikriausia Lietuvos prezidentūra. „Gaila, kad nė vienas atkurtos Lietuvos prezidentas čia dar nesilankė. Tikriausiai todėl, kad ši vieta nėra tinkama demonstruoti politinius nuopelnus ar politinius vardus. Čia ateinama su nužeminta širdim ir su giliu sąžinės priekaištu, kad tikrai ne viską padarėme vardan tos… (Lietuvos). Iš šitos vietos švietė laisvės šviesa ir begalinis atsidavimas Lietuvai ir besąlygiškas priesaikos laikymasis“, – sakė L. Lukošienė.
Sugiedojus Lietuvos Respublikos himną, rajono savivaldybės meras S. Mockevičius, gausiai prie vadavietės susirinkusiems žmonėms, priminęs pokario metų partizaninės kovos ir Baltijos kelio reikšmę, ir savivaldybės svečias iš Lenkijos, Hainuvkos miesto meras Ireneusz Kiendyš prie paminklo uždegė žvakių ir padėjo gėlių.
Su giliu susikaupimu ir istoriniais mūsų šalies prisiminimais buvo stebimas Klaipėdos jaunimo dramos teatro spektaklis „Miškelis“. Nors spektaklis yra apie Rainių (kaimas Telšių rajono savivaldybėje netoli rajono centro) tragediją, tačiau svarbus ir prie bunkerio-vadavietės, nes tai – skaudi mūsų tautos istorija, pradedama nuo sovietinės 1940 m. birželio 15-osios Lietuvos okupacijos, o prasidėjus Sovietų sąjungos ir Vokietijos karui, kai nespėta į Rusiją išgabenti „už politiką“ suimtų lietuvių, jie buvo žiauriai kankinami ir vieną naktį išvarius į miškelį paprasčiausiai sušaudyti, ir prisiminti jų artimųjų likimai iki pat devintojo praėjusio amžiaus dešimtmečio. Panaši lemtis ištikusi daugelį lietuvių.
Tačiau ir nuslopinus partizaninį pasipriešinimą laisvės šviesa neužgeso, o visu galingumu prasiveržė Baltijos kelyje, kai 1989 m. rugpjūčio 23 d. du milijonai trijų okupuotų Baltijos valstybių žmonių, susikibę rankomis nuo Vilniaus iki Talino stojo į gyvąją grandinę, susitelkė į dainuojančią revoliuciją ir pareikalavo laisvės.
Po minėjimo Jurbarko 701-osios kuopos šauliai visus pavaišino kareiviška koše – tai bendrystės, buvimo kartu laikas.
Paminėta Ukrainos laisvės diena
Rugpjūčio 24-ąją, iškilmingai paminėta Ukrainos nepriklausomybės diena. Prasidėjus karui, didelis būrys ukrainiečių karo pabėgėlių, daugiausia moterų su vaikais, prisiglaudė ir mūsų rajone. Vieni išvyko, o daugelis liko ir per tuos daugiau kaip dvejus metus tapo mūsų bendruomenės nariais.
Todėl gražiai į Jurbarko krašto šventę įsiterpė ukrainiečių koncertas ir išryškėjo mūsų rajono savivaldybės žmonių valia būti vieningiems su kovojančia ukrainiečių tauta. Sugiedojus Ukrainos himną, tylos minute pagerbti žuvusieji kariai, prisimintos mūsų krašto žmonių pastangos remti Ukrainos karius.
Nuolatinis paramos organizatorius, Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo gynėjas per 1991 m. sausio įvykius Eugenijus Žukauskas, jau keletą kartų pabuvojęs fronte, parvežė karių padėkas už paramą – Trečiojo tarptautinio užsieniečių karių savanorių legiono atskirojo specialiosios paskirties bataliono „Omega“, kuriame tarnauja ir savanoris karys jurbarkiškis, šaukiniu Bobas, jo būrio karių pasirašytas vėliavas.
Jos įteiktos Seimo nariui Ričardui Juškai, kurio rūpesčiu į frontą nugabenti keturi galingi bagiai. Taip pat Žemės ūkio tarybos pirmininkui Ignui Hofmanui, frontui padovanojusiam nuosavą visureigį, ir nuolatiniams finansiniams paramos misijų rėmėjams Giedrei Jackienei, ūkininkui Mantui Baužai. Keletui Jurbarko 701-osios kuopos šaulių ir kitų rėmėjų įteikti iš fronto parvežti padėkos raštai.
Renginių pynė
Pagrindinė Jurbarko krašto šventės „Namo grįžtančios istorijos“ diena – šeštadienis buvo kupina įvairiausių renginių. Šurmuliavo amatų mugė, tradiciškai šventės dalyvius kvietė rajono medžiotojai, marginiais blynais ir arbata vaišinio išskirtinis Raudonės seniūnijos kiemelis, kvietė daugelis kitų pramogų ir reginių – nuo šuniukų parodos, pasiplaukiojimu baidarėmis Mituva iki ugniagesių gelbėtojų veiklos pristatymo. Tuo pat metu vyko daug sportinių renginių.
Minint vieno iš partizaninio judėjimo organizatorių Petro Paulaičio metus, prie Parodų ir koncertų salės įkurta improvizuota partizanų stovykla.
Vakare Dvaro parkas vos sutalpino susirinkusius jurbarkiečius ir iš toliau atvykusiuosius. Pagerbtos rajono savivaldybių seniūnijų vėliavos, išklausytos sveikinimo kalbos.
Šventėje dalyvavo Jurbarko, Tauragės, Šilalės kultūros centrų ir Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos „Ave Vita“, Tauragės jaunimo „Con Anima“ ir „Dorado“ chorai, Lietuvos nacionalinės filharmonijos Valstybinis Vilniaus kvartetas ir solistė Vismantė Vasaitytė, kiti atlikėjai. Koncertai tęsėsi iki pat vidurnakčio.
Sekmadienį Jurbarko evangelikų liuteronų Kristijono Donelaičio bažnyčioje žmones sutelkė ekumeninės pamaldos, skirtos bažnyčios statybos kertinio akmens pašventinimo ir kapsulės su žinia ateities kartoms įmūrijimo po bažnyčios bokštu 30-osioms metinėms paminėti. Kartu su evangelikų liuteronų kunigu Mindaugu Kairiu, ekumenines pamaldas aukojo vienuolis kapucinas brolis Vincentas ir Jurbarko Švč. Trejybės bažnyčios klebonas dekanas Darius Auglys.
Į Jurbarką atvyko Vidaus reikalų ministerijos Reprezentacinis pučiamųjų orkestras. Jurbarko Švč. Trejybės bažnyčioje, dalyvaujant chorams, surengtas didžiulis koncertas „Dovana Jurbarko miestui“ – Karlo Jenkins „Ginkluotas žmogus: Mišios už taiką“.
