Liepos 8-12 d. Eržvilko kultūros centro organizuotoje kūrybinėje-edukacinėje stovykloje „Bandonija vakar, šiandien ir rytoj“ dalyvavo 15 Eržvilko krašto vaikų. Kiekviena diena prasidėdavo muzikos pamokomis: pirmiausia – bandonijos, bet ir kitokių tradicinių instrumentų. O po pietų – įvairiausios kitos įdomios veiklos ir išvykos – nes juk vasara.
Jau ne pirmus metus Eržvilko kultūros centro rengiamos stovyklos „Bandonija vakar, šiandien ir rytoj“ tikslas – supažindinti mažuosius eržvilkiškius su tradiciniu šio krašto instrumentu bandonija ir grojimo pradžiamoksliu. Stovyklą finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Jurbarko r. savivaldybė.
Mažieji eržvilkiškiai stovyklavo penkias dienas ir kiekviena prasidėdavo muzikos pamoka. Stovyklautojų muzikos mokytojais buvo ansamblio „Eržvilko bandonija“ muzikantas Vytautas Krencius, kultūros centro direktorė, bandonininkė Ieva Šimkūnienė, Vadžgirio skyriaus meno vadovė Lina Lukošienė. Mokytojams talkino, duodami stovyklautojams individualias pamokas, Vadžgirio folkloro ansamblio „Šebukai“ muzikantai Linas Venckus, Smiltė Skutkevičiūtė ir Paulius Lukošius. Šie jaunuoliai prieš keletą metų patys buvo bandonijos mokiniai, o dabar – koncertuojantys, laimintys konkursus bei galintys pamokyti kitus.
Ir ne tik bandonija skambėjo stovykloje. Vaikai išbandė švilpynę ir lumzdelį, kankles ir bandonijos mažąja sese vadinamą koncertiną, gėrėjosi, kaip gražiai Barbora groja savo fleita.
Po muzikos pamokų – kasdien skanūs pietūs, o po pietų – pramogos. Pirmąją dieną keliavo į Pilies kaimą, pasivaikščiojo prie Panemunės pilies, o kaimo bibliotekoje klausėsi pasakojimo apie duonos kelią, ragavo bibliotekininkės Jūratės Jucikienės iškeptos duonelės ir žaidė visokiausius žaidimus.
Kai iš Jurbarko atvyko „Sandros meno namų“ vadovė Sandra Mielkaitytė, sugulę ant pilvų žalioje pievoje ir skambant bandonijos melodijai, stovyklautojai piešė bei kūrė kitokius menus.
Muzikos, dainų ir šokių buvo apstu ir tą popietę, kai stovyklautojai sulaukė svečių iš Laukuvos – folkloro kolektyvo „Dūzginėlis“. Vedė svečius į piliaklnį, šoko, dainavo kartu – smagiai leido laiką.
Smagiam laikui einat į pabaigą, ketvirtąją dieną, stovyklautojai ne tik tęsė grojimo mokslus, bet jau galėjo parodyti, ko išmokę – vieni kitiems pakoncertavo, pasidžiaugė draugais ir savimi. Popiet susėdo puodelių dekoravimo edukacijai – puodelis bus puikus prisiminimas linksmų stovyklavimo dienų.
Paskutinę dieną stovyklautojai plaukė laivu, pasiklausydami laivo kapitono pasakojimų, pasidairydami į piliakalniais ir bažnyčių bokštais išpuoštus Nemuno krantus. Panemunė klegėjo vaikų juoku ir muzikos garsais – laivu plaukė ir bandonijos.
Stovyklos programos ir ansamblio „Eržvilko bandonija“ vadovė Gintarė Stirbienė sakė, kad svarbu yra populiarinti ir tęsti grojimo bandonijomis tradiciją.
„Ansamblis „Eržvilko bandonija“, įkurtas 1976-aisiais, vis dar gyvuoja ir artėja prie penkiasdešimtmečio. Pirmųjų, senųjų muzikantų jau nėra su mumis, dabar groja jų mokiniai ir jaunieji bandonininkai. Tikimės, kad tradiciją išlaikyti padės ir šios kūrybinės-edukacinės stovyklos dalyviai. Lietuvos kultūros taryba pritaria mūsų minčiai supažindinti vaikus su šiuo instrumentu, duoti jiems grojimo pagrindus. Instrumentas yra gana sudėtingas, bet matome, kad vaikams įdomu, jiems patinka, ne visiems vienodai sekasi, bet kai kuriuos labai užkabina“, – sakė G. Stirbienė.
Žinoma, išmokti taip, kad galėtum groti su patyrusiais ansamblio muzikantais, neužteks nei stovyklos, nei mėnesio ar dviejų. Tačiau turintieji noro ir užsispyrimo išmoksta – juk ir patyrę muzikantai kažkada buvo jaunieji.
