Pirmąją dieną po Velykų iš Jurbarko į daugiau kaip dviejų tūkstančių kilometrų kelionę Ukrainos link pajudėjo trijų visureigių ir juos lydinčio automobilio, kuriuo išvykos dalyviai sugrįš namo, kolona. Tai jurbarkiškio, Lietuvos kariuomenės kūrėjo savanorio, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo gynėjo per 1991 m. sausio įvykius ir paramos fronte kovojantiems Ukrainos kariams organizatoriaus Eugenijos Žukausko vadovaujama išvyka.
Perdavė ministerija
Trys Žemės ūkio ministerijos, padedant jurbarkiečiui, rajono savivaldybės tarybos nariui, žemės ūkio ministro patarėjui Daivarui Rybakovui, „Mitsubishi“ markės visureigiai perduoti nugabenti Trečiojo tarptautinio užsieniečių karių savanorių legiono greitojo reagavimo kuopai „Omega“, kurioje tarnauja jurbarkiškis karys savanoris.
Kartu gabenta už Jurbarko Petro Paulaičio 701-osios šaulių kuopos, Jurbarko r. savivaldybės gyventojų paaukotas lėšas nupirkti du specialūs dronai, naktinio matymo prietaisų, optinių taikiklių, kalimatorių ir kitokių kariams reikalingų daiktų. Nuvežta ir Jurbarko „Ąžuoliuko“ mokyklos auklėtinių ir pedagogų suruoštos velykinės dovanėlės pafrontės gyvenvietės vaikams.
Marijampolėje prie jurbarkiečių prisijungė dar vienas frontui skirtas automobilis – Lietuvos kariuomenės kūrėjo savanorio Aniceto Varno dovanota „Opel Zafira“, Ukrainoje perduota tankų brigadai.
2000 kilometrų
Lenkijoje kirtę Ukrainos sieną automobilius vairavę Lietuvos kariuomenės kūrėjai savanoriai E. Žukauskas, marijampolietis Audrius Brazauskas, šaulys iš Marijampolės Marius Dubinskas, Rolanas Jovaišas ir jurbarkiškis Ramūnas Siniauskas, po dviejų parų kelionės, laimingai nuvažiavę daugiau kaip du tūkstančius kilometrų, pasiekė pafrontės ruožą prie Bachmuto.
Čia lietuvių paramos koloną sutiko Trečiojo užsieniečių legiono karių savanorių greitojo reagavimo būrio „Omega“ grupė karių, tarp kurių buvo ir jurbarkietis. Nustebino tai, jog kariai atvyko per ankstesnę išvyką UAB „Logvitus“ padovanotu mikroautobusu, pažymėtu Jurbarko herbu. Vyrai apsidžiaugė, kad dovanotas automobilis iki šiol dar „gyvas“, tarnauja fronto reikmėms. Vadinasi, toje kovoje ir už Ukrainos, ir už mūsų laisvę yra ir mūsiškių Ukrainos rėmėjų dalelė.
Greitojo
reagavimo kuopa
„Omega“ yra viena iš greitojo reagavimo kuopų. Jos karių tikslas – gavus konkrečią užduotį, priešakinėje linijoje staiga įsiveržti į priešo apkasus, padaryti savo darbą ir atsitraukti. Kaip tai pavojinga, gali suprasti tik pabuvojęs fronte.
Pasitikti lietuvių atvyko ir E. Žukausko „Geležiniu žmogumi“ pavadintas „Omegos“ kuopos karys savanoris Genadijus. O „geležiniu“ pramintas todėl, kad jo kūne daug geležies: mūšyje netekęs abiejų kojų ir akies, sužeista galva, pagydytas vėl veržiasi į frontą ir parvyko atgal į kuopą pas savus kovos brolius. Tik jau su protezais. Tačiau visi stebisi, kaip jis puikiai vaikšto geležinėmis kojomis, vairuoja automobilį, kaip tobulai valdo ginklą.
„Geležinis žmogus“ – tai Ukrainos karių motyvacijos simbolis ne tik kūnu, bet ir tvirta dvasia. Papasakojęs istoriją, kaip jis, įsiveržęs į priešo apkasus, bėgo ir užkliudė miną. Akimirksnį prieš tai ją pastebėjo, tačiau jau buvo per vėlu – nebegalėjo sustoti.
Jurbarkiečių automobilis
Sprogimas. Pavyko iššliaužti iš apkaso, kažkas iš kovos draugų jį pavilko toliau, į saugesnę vietą, kažkas jam spaudė krūtinę – darė dirbtinį kvėpavimą. Dar pamena, kaip buvo įkeltas į šarvuotą transporterį ir kad tas BTR‘as labai greitai važiavo, dar suprato, kad į juos šovė iš tanko. Paskui atsibudo tik Charkivo ligoninėje.
„Geležinis…“ pasakoja apie Ukrainos karių motyvaciją kautis, nes jie suvokia, už ką kariauja. Būdamas „Omegos“ kariu pastebėjo, kad rusų kariai nėra tokie motyvuoti. Jeigu pamato, kad vienam Ukrainos šturmo grupės kariui jų yra mažiau kaip dešimt, tuomet siekia išvengti kovos, atsišaudydami bėga. E. Žukauskas „Geležiniam žmogui“ įteikė vieno dovanojamo visureigio raktelius.
Ukrainos karių, taip pat tarptautinio legiono karių savanorių motyvai kovoti – tvirti, tačiau labai stinga ypač artilerijos pabūklų, minosvaidžių sviedinių. Todėl atsakyti gali tik į kas kelintą rusų artilerijos šūvį. Ir tik – į garantuotą taikinį. Tuo tarpu rusai negaili nei savo karių, netaupo nei sviedinių. Todėl vien Ukrainos karių tvirtų motyvų kovoti gali ir nepakakti, jeigu Vakarų valstybės ilgai tik kalbės apie paramą, tik svarstys, o konkrečios paramos taip ir nebus.
Pagaliau amerikiečiai politikai po ilgų ginčų vis tik nusprendė Ukrainai paskirti šešiasdešimt milijardų dolerių pagalbos. Tai Ukrainos kariams suteikia viltį kovoti.
Į dangų žiūri kulkosvaidžiai
Ypač dabar labai reikalinga oro gynybos ginkluotė. Grįždami namo jurbarkiečiai matė, kaip priešo dronų atakas pasiruošę atmušti teritorinės gynybos kariai – kai kuriuose blokpostuose sustatyti į skirtingas puses nukreipti kulkosvaidžiai ir stebima, kuriame sektoriuje pasirodys priešo dronai.
Jurbarkiečių ekspedicija kariams paliko ir Jurbarko „Ąžuoliuko“ mokyklos suruoštas velykines dovanėle Bachmuto pafrontės gyvenvietės vaikams. Kariai nusprendė šiomis jurbarkiečių dovanėlėmis pradžiuginti daugiavaikes šeimas ir pasakojo, kad šitie karo vaikai auga tikrais savo tėvynės patriotais – kai tik per gyvenvietę važiuoja kariai, šie išbėga į gatvę su Ukrainos vėliavėlėmis ir skanduoja: „Slava Ukraini!“ Vėliau kariai E. Žukauskui atsiuntė nuotraukų su Ukrainos vaikų padėkomis mūsų – lietuvių – vaikams ir jų mokytojams už nuoširdžią draugystę.
Padėkojo ministrui
Sugrįžęs E. Žukauskas nuvyko į Žemės ūkio ministeriją padėkoti ministrui Kęstučiui Navickui už ministerijos būtent „Omegos“ kuopai, kurioje tarnauja jurbarkiškis karys savanoris, paskirtus tris visureigius ir kartu ministerijai perduoti karių padėką – kuopos vėliavą.
„Kas pabuvojo Ukrainos fronte, netoli nulinės linijos, savo akimis pamatė fronto kasdienybę, pakeliui – blokpostus su į dangų nukreiptais kulkosvaidžiais, suvokia, ką patiria Ukraina, kaip ji gyvena šiandien, ir kas gali ištikti mus, jeigu Ukraina pralaimės. Todėl negalime pavargti remti Ukrainos, nes remdami jos kovotojus sykiu kovojame ir už mūsų laisvę“, – sako kilniam darbui aukojantis savo laiką ir lėšas E. Žukauskas.