Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo agentūros (LMNŠA) Ekologijos ir menų poskyrio vadovas, gamtininkas Almantas Kulbis LRT TELEVIZIJOS laidoje „Laba diena, Lietuva“ sako, kad dažniausiai patalinės blakės aptinkamos ne gyvenamuosiuose namuose, o ten, kur keičiasi dideli žmonių srautai. „Klasikinėje literatūroje randame, kad blakės veisėsi karietose ir užeigos namuose. O dabar jų galime aptikti traukiniuose ir viešbučiuose“, – sako gamtininkas.
Praėjusiais metais Prancūzijos sostinės ir Didžiosios Britanijos miestų gyventojus ne juokais išgąsdino blakių antplūdis. Šie parazitinių blakių šeimai priklausantys besparniai naktiniai vabzdžiai buvo pastebėti ir viešajame transporte ir viešbučiuose, ir, žinoma, daugybėje gyvenamųjų namų.
Gamtininkas Almantas Kulbis sako, kad blakių visame pasaulyje yra nepaprastai daug. Jų skaičiuojama nuo 40 iki net 80 tūkstančių rūšių.
Almantas Kulbis / LRT stop kadras.
„Priklauso nuo sistematikos. Įvairiose šalyse skirtingai skaičiuojamos ir priskiriamos rūšys. Blakės yra labai nemėgstamos žmonių. Tačiau iš tokios gausos, nemėgimo mūsų platumoje nusipelno vos kelios rūšys“, – sako LMNŠA Ekologijos ir menų poskyrio vadovas.
Ypač pagarsėjusi, tvirtina pašnekovas, patalinė blakė. Įdomu tai, kad šios rūšies blakės tiesiogine prasme gali išgerti litrus žmogaus kraujo.
Patalinė blakė / Mariaus Čepulio nuotr.
„Tai gan paprastas, neišvaizdus vabzdys, neturintis sparnų. Dėl to negali toli nukeliauti, – trumpai patalinę blakę apibūdina A. Kulbis. – Ši blakė gyvena mūsų būstuose. Tai – sinantropinis vabzdys, žmonių palydovas ir kosmopolitas visame pasaulyje. Nors namuose aptinkama retai, tačiau jei jau užsiveisia, tai tikrai tampa nepageidaujamu parazitu, kuris minta mūsų krauju.“
Artimiausios patalinės blakės giminaitės aptinkamos paukščių lizduose. Skirtingos, tačiau labai panašios į ją rūšys gyvena kregždžių ir balandžių lizduose.
Kregždės / Pixabay nuotr.
„Yra viena blakių rūšis, kuri gyvena pas šikšnosparnius. Šios blakės taip pat gali įkasti žmonėms, tačiau mūsų būstuose nesiveisia“, – sako gamtininkas.
Patalinės blakės dažniausiai aptinkamos ne gyvenamuosiuose būstuose, o tose vietose, kur keičiasi dideli žmonių srautai. Tai viešasis didmiesčių transportas, lėktuvai, viešbučiai.
Viešbučio kambarys (asociatyvi nuotr.) / D. Umbraso/LRT nuotr.
„Turbūt nustebinsiu, bet blakės nėra nešvaros ar apsileidimo ženklas, – tikina A. Kulbis. – Net ir penkių žvaigždučių viešbučiuose žmonės gali susidurti su patalinėmis blakėmis. Pirmiausia jos apsigyvena ten, kur yra didžiulis žmonių srautas, migracija, kelionės. Nuo seniausių laikų, jau ir klasikinėje literatūroje yra aprašytos blakės. Jos veisėsi užeigos namuose, karietose.“
Patalinės blakės itin mėgsta minkštus čiužinius, baldus – čia joms patogu ir slėptis, ir veistis. Neretai traukinių, lėktuvų kėdės taip pat išmuštos minkštomis medžiagomis, kad būtų patogiau keleiviui.
Lėktuvo salonas / Pexels nuotr.
„O patogiau tampa ne tik keleiviui, bet ir patalinei blakei. Šiose vietose nuolat keičiasi žmonių srautai iš įvairių šalių, tad net ir neturėdamos sparnų, patalinės blakės, pačių žmonių padedamos, keliauja po pasaulį“, – pasakoja laidos svečias.
Patalinė blakė dieną slapstosi po tapetais, įvairiose sienų, lubų, baldų plyšiuose, čiužinių klostėse, tarp knygų. Tik labai išbadėjusios, o badauti gali net iki 6 mėnesių, puola žmogų dieną.
Patalinė blakė / AP nuotr.
Paprastai šios blakės siurbia kraują tamsoje, dažniausiai naktį. Įkandimo vietoje iššoka stambus gumbas, jį niežti ir skauda. Blakė į žaizdelę įleidžia savo seilių, turinčių erzinančių ir kraują konservuojančių savybių, neleidžiančių jam krešėti.
„Kuomet žmogus pajunta daug įkandimų ir atsiranda alerginės reakcijos, ant kūno iškyla nedideli gumbeliai, o ypač, jei ant patalynės pamatome kraujo dėmeles, tuomet būtina apžiūrėti vietą, kurioje miegame, – pataria A. Kulbis. – Jei užuodžiame specifinį blakių kvapą ar pamatome jų ekskrementų žymes, tada tikrai reikėtų sunerimti ir įdėmiai apžiūrėti visus namus. Jos gali slėptis pačiose įvairiausiose vietose, ne tik patalynėje. Gali slėptis net už pakabintų paveikslų. Jos tikrai yra geros slapukės.“
Patalinė blakė / AP nuotr.
Suradus patalines blakes, būtina imtis skubių ir veiksmingų priemonių. Deja, įspėja gamtininkas, kova su šiais vabzdžiais dažniausiai būna sunki ir sudėtinga.
„Geriausia priemonė yra šaltis. Patalinės blakės mėgsta šilumą, tad ir kuriasi ten, kur yra šilta. Per savaitę šaltuose namuose blakės išnyksta arba bent jau pastebimai jų sumažėja. Kita naikinimo priemonė – karštas garas.
Patalinės blakės / AP nuotr.
Čia geriausiai gelbsti lygintuvai su karšto garo funkcija. Tuomet reiktų pradėti nuo čiužinių, kur jos dažniausiai slepiasi. […] Geriausia kreiptis į specialistus, kurių darbas yra naikinti tokius vabzdžius, kaip patalinės blakės“, – pataria Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo agentūros Ekologijos ir menų poskyrio vadovas, gamtininkas Almantas Kulbis.
Visas pokalbis šia tema su gamtininku A. Kulbiu – laidos įraše.
Parengė Vismantas Žuklevičius.
Kaip dabar visa tai atmatyti? :)))