Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos vasarį paskelbta geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo įmonių veiklos apžvalga ir prognozės paskatino kalbas, kad visoje šalyje smarkiai brangs vanduo. Komisijos išplatintame dokumente prognozuojama, kad Jurbarke vanduo gali brangti net 40 proc. UAB „Jurbarko vandenys“ direktorius Romaldas Vaitelavičius tvirtina, kad brangimas būtų susijęs su vandentvarkai plėsti skirta Europos Sąjungos parama.
Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai vienašališkai nustačius kainas sostinės centralizuotai tiekiamo geriamojo vandens vartotojams, šalies dienraščiai išplatino žinią, kad vanduo smarkiai brangs ir kitose savivaldybėse. Komisijos atlikti skaičiavimai patvirtino, kad daugiau nei 3 mlrd. Lt investavusios į tinklų plėtrą šalies vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonės dirba nuostolingai – paslaugų kainos nepadengia vandens tiekėjų patiriamų būtinųjų bei kitų su šia veikla susijusių sąnaudų. Dėl to įmonėms baigus vykdyti Europos Sąjungos fondų lėšomis finansuojamus projektus ir prireikus atstatyti nusidėvėjusį turtą gali pritrūkti apyvartinių lėšų paskoloms mokėti ir tinklams prižiūrėti.
Vienintelė išeitis – pradėti galvoti apie lėšų kaupimą už dotacijas sukurtam turtui prižiūrėti ir atnaujinti.
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos skaičiavimai rodo, kad į kainą įskaičiavus naujai sukurto turto nusidėvėjimo sąnaudas vanduo vidutiniškai brango 0,91 Lt. Didesnėse įmonėse vanduo brangtų keliais ar keliolika procentų, mažosiose – net iki 70 proc.
Dėl to šalto vandens 1 kub. m kaina Šilutėje perkoptų 16 Lt, Neringoje – 15 Lt, Šakiuose – 13 Lt, o Jurbarke – 10 Lt (be PVM).
Nuo 1996 metų UAB „Jurbarko vandenys“ į tinklų atnaujinimą ir plėtrą investavo 62 mln. Lt. Dabartinėmis kainomis šio turto vertė – beveik 80 mln. Lt. Keturis penktadalius investicijų sudaro dotacijų lėšos. Pradėjus skaičiuoti ES, Lietuvos valstybės ir savivaldybės lėšomis sukurto turto nusidėvėjimo sąnaudas, 1 kub. m geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo kaina padidėtų 2,58 Lt.
Komisijos atlikta analizė rodo, kad net ir neskaičiuojant naujai sukurto turto nusidėvėjimo sąnaudų, UAB „Jurbarko vandenys“ paslaugų kaina nepadengia būtinųjų išlaidų – kiekvienas kub. m parduoto geriamojo vandens ir nuotekų surinkimas bei išvalymas įmonei atneša 0,23 Lt nuostolio.
UAB „Jurbarko vandenys“ vadovas R. Vaitelavičius mano, kad galvoti apie turto, sukurto investuojant, priežiūrą ir atstatymą turi kiekvienas logiškai mąstantis įmonės vadovas. „Kai tik pradėjome gauti ES paramą, sakiau, kad reikia galvoti apie amortizacinius atskaitymus, nes didesniam turtui reikia ir daugiau lėšų prižiūrėti. Per pastarąjį dešimtmetį investavome 62 mln. Lt. Vamzdžiams suteikta 50 metų garantija, jie gal netrūks ir 60–70 metų, bet siurbliai ir daug kitų dalykų gali sugesti bet kada ir jiems remontuoti reikės pinigų“, – aiškino R. Vaitelavičius.
Naujas paramos laikotarpis, pasak direktoriaus, išsiskirs tuo, kad ES dotacijos vandentvarkos infrastruktūrai atnaujinti ir tinklams plėsti nebus didesnės nei 50 proc., taigi pusę lėšų teks rasti savivaldybėms arba įmonėms. „Komisija mato, kad mes tiek lėšų negalėsime surinkti, dėl to ir prakalbo apie amortizacinius atskaitymus. Tai būtų tos lėšos, kurios padėtų įsisavinti paramą“, – teigė R. Vaitelavičius.
2011 metais nustatytos UAB „Jurbarko vandenys“ vandens pardavimo ir nuotekų tvarkymo kainos galiojimas baigsis šiemet. Didinti 40 proc. tarifą, kaip yra suskaičiavusi Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, įmonė, pasak R. Vaitelavičiaus, neprašys. Iki šiol Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija vandens kainą skaičiuodavo pagal vandens tiekėjų realiai patiriamas sąnaudas ir savivaldybės tarybos patvirtintą 3–4 metų būtiniausių investicijų planą.
„Šiuo metu tarifas dar šiaip ne taip padengia sąnaudas, turime rezervų, kainos galėtume nedidinti, jei savivaldybės taryba įsiklausytų į mūsų argumentus dėl karšto vandens tiekimo daugiabučiams bei paviršinių nuotekų valymo – dėl to mūsų įmonė per metus patiria iki 200 tūkst. Lt nuostolių. Bet jei komisija nutars, kad turime sukaupti lėšų turtui prižiūrėti ir atstatyti, negalėsime priešintis. Atlikta analizė ir įmonių veiklos prognozės, mano nuomone, pratina gyventojus prie minties, kad už ES paramą anksčiau ar vėliau turėsime sumokėti“, – sakė R. Vaitelavičius.
Pasak UAB „Jurbarko vandenys“ direktoriaus, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo 2008–2015 metų plėtros strategijoje numatyta, kad vartotojų išlaidos šioms paslaugoms neturi viršyti 4 proc. namų ūkio pajamų.
Šiuo metu Jurbarko savivaldybėje vienas namų ūkis už vandenį ir nuotekų tvarkymą per mėnesį vidutiniškai moka 37,83 Lt – 1,65 proc. namų ūkio pajamų. Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugoms pabrangus 40 proc., vieno namų ūkio išlaidos per mėnesį padidėtų iki 49,77 Lt arba 2,3 proc. vidutinių namų ūkio pajamų.
Nors Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija vasario 17 d. kartu su geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo įmonių veiklos apžvalga ir prognozėmis pateikė ir 2013 m. rugsėjo–spalio mėnesiais suderintas, tačiau savivaldybių dar nenustatytas kainas, Veiklos valdymo skyriaus vedėja Loreta Kimutytė tikina, kad tai yra serijos „kas būtų, jeigu būtų“ blogiausias scenarijus.
„Plėtodamos vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklus savivaldybės neįsigilina į poreikius, dėl to trečdalis infrastruktūros nepanaudojama. Ateis laikas, gal po kokių 10–15 metų, kai reikės skaičiuoti amortizaciją, tada ir bus tas didysis kainų šuolis. Mūsų pareiga įspėti, kad nebūtų šoko“, – tvirtino Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Veiklos valdymo skyriaus vedėja.
Pasak L. Kimutytės, kiek kaina realiai didės, priklauso nuo savivaldybių tarybų, tvirtinančių investicijų planus. Vilniaus savivaldybė nesutiko tvirtinti komisijos nustatytos kainos, todėl teko ją nustatyti vienašališkai. „Vilniuje kaina didėjo dėl to, kad praėjusį rudenį pradėjo veikti nuotekų dumblo tvarkymo įrenginiai. Jie brangiai kainavo, didelės jų veiklos sąnaudos, todėl kaina natūraliai padidėjo. Politikai turi interesų, ypač prieš rinkimus, nedidinti kainų, tačiau komisija privalo užtikrinti, kad paslaugų kainos padengtų įmonės veiklos sąnaudas“, – aiškino Veiklos organizavimo skyriaus vedėja.
Taigi gali būti, kad ir Jurbarke nustatant geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų kainas komisija pareikalaus užtikrinti, jog paslaugų kainos padengtų sąnaudas. O tai reiškia, kad vanduo anksčiau ar vėliau brangs – ir, deja, smarkiai.
Daiva BARTKIENĖ