Šių metų žiema buvo kaip reta švelni ir palanki gamtai, tad mums, jauniesiems miško bičiuliams, poreikis rūpintis žiemojančiais paukščiais ar negalinčiais susirasti maisto miško žvėrimis atkrito.
Šiemet sausio 29 dieną Jurbarko r. Vytauto Didžiojo pagrindinės mokyklos Viešvilės skyriaus dvylika jaunųjų miško bičiulių „Atžalynas“ narių, lydimi būrelio vadovės Vaidos Mažeikės ir miškininkų Dalios Mačiežienės, Kęstučio Vizbaro bei Tomo Čepulio vyko į mišką pažintiniu tikslu – apžiūrėti, aptvarkyti, pašarais papildyti Kalvelių girininkijoje įrengtas šėryklas-žvėrių jaukinimo vietas, kurias reguliariai prižiūri miškininkai ir medžiotojai.
Nuvykus į pirmą šėryklą Kalvelių girininkas Kęstutis papasakojo, kokiais kriterijais remiantis parenkami maisto dėjimo plotai ir šėryklų įrengimo vietos miško žvėrims. Tada aptarė pašarų, kuriais galima maitinti miško žvėris įvairovę, proporcijas kiekvienai rūšiai.
Po pasakojimo apžiūrėjome šėryklą-žvėrių jaukinimo vietą, ją papildėme pašarais, bandėme iš ten įmintų pėdsakų atpažinti, kokie žvėrys joje lankosi.
Susėdę į miškininkų transportą judėjome link kitos šėryklos ir pamatėme, kad pulkelis danielių traukia link neseniai mūsų lankytos šėryklos, tad stabtelėjome ir pasiėmę žiūronus pasmalsavome, ką jie kramsnos.




Bestebint danielius, girininkas Kęstutis priminė, jog daug svarbiau, kad laukiniai žvėrys ir paukščiai neatprastų savarankiškai ieškoti maisto – pagalbiniai pašarai turi sudaryti tik dalį jų raciono, o kitą natūralų maistą jie turi susirasti gamtoje patys, kaip įpratę.
Po smagių stebėjimų nuvykome į antrą šėryklą-žvėrių jaukinimo vietą, kurioje užpildėme grūdais ir kukurūzais pašaro barstytuvą, susipažinome su jo veikimo principu. Tada pasilipę į bokštelį stebėjome aplink esančią miško bioįvairovę, diskutavome apie produktus, žaliavas, kurios padeda žmonėms išgyventi, teikia ekonominę naudą.
Padiskutavę, pakvėpavę tyru miško oru vykome į Kalvelių girininkiją, kurioje miškininkai aprodė žvėrių lupyklą, papasakojo, kaip tinkamai sutvarkyti sumedžioto žvėries mėsą, pademonstravo medžioklės trofėjus bei pavaišino elnienos dešra, vytinta stirniena bei saldumynais.
Graži ir prasminga mūsų išvyka baigėsi girininkų Dalios Mačiežienės ir Kęstučio Vizbaros suorganizuota viktorina, kurios aktyviausi dalyviai buvo apdovanoti miškininkų įteigtais prizais. Už šią nuostabią, kupiną naujų žinių ir patirčių popietę dėkojame Valstybinių miškų urėdijos Jurbarko regioninio padalinio Jūravos ir Kalvelių girininkijų miškininkams.
kad vaikučiai supažindinami, kaip runkelių kalnais priviliojami žvėreliai šaudymui, nes tokiomis žiemomis jų šerti visai nereikia, kaip smagu suptis ant pakabų, ant kurių lupami žvėrelių kailiai. Viskas daroma, kad auklėti vaikučius gėryje ir Viešpatyje