Šiemet Jurbarko kultūros centro Konstantino Glinskio teatras mini 60-ies metų jubiliejų. 1959 m. Jurbarko dramos būreliui suteiktas Liaudies teatro vardas. Šis teatras, tapęs pagrindine Jurbarko kultūrinio gyvenimo ašimi, ir šiemet žiūrovams žada daug profesionalių ir įsimintinų reginių.
Netradiciniai sprendimai
Jei nebūtų tokie kuklūs teatralai, šiemet galėtų minėti ir 100-metį, nes 1919 m. į Jurbarką pusmečiui buvo perkelta ir čia veikė jurbarkiečio Konstantino Glinskio, kurio vardu dabar vadinasi teatras, Vilniuje įkurta teatro studija. O pirmasis viešas lietuviškas spektaklis „Amerika pirtyje“ Jurbarke suvaidintas dar 1905 m.
1886 m. Jurbarke gimęs režisierius, aktorius, mokytojas K. Glinskis ir jo veikla paliko gilų pėdsaką tiek Jurbarko, tiek visos Lietuvos teatriniame gyvenime. Nenuostabu, kad Jurbarke visada veikė stiprūs dramos būreliai, dirbo kūrybingi režisieriai, pastatyta daug įsimintinų spektaklių.
1995 m. teatrui suteiktas Konstantino Glinskio vardas, o jame statomi spektakliai pelno aukščiausius įvertinimus. Tai – ir netradicinį, patriotinį požiūrį turinčios teatro režisierės Danutės Budrytės-Samienės, Jurbarke dirbančios nuo 1984 m., ir talentingų kelių kartų aktorių nuopelnas.
Pasak D. Budrytės-Samienės, jai itin svarbu pristatyti Jurbarko krašto menininkų, kūrėjų darbus. Teatro pastatymuose – daug netradicinių sprendimų: aktoriai ne tik vaidina, bet ir dainuoja, spektaklius praturtina išmoninga scenografija, puikiais kostiumais. 2016 m. K. Glinskio teatras pristatė miuziklą apie lietuvių poetą Antaną Strazdą – Juozo Petrulio „Prieš srovę“, o prieš savaitę visus nustebino poezijos spektakliu.
„Premjeriniu spektakliu pagal kraštiečio Antano Gailiaus kūrybą „Camino vainikas“ pradėjome minėti jubiliejinius teatro metus. Žiūrovams šiemet pasiūlysime daug puikių renginių, todėl visus kviečiame jų nepraleisti. Mums labai svarbu, kad kūryba pasiektų kuo daugiau žmonių“, – sako D. Budrytė-Samienė.
Abejingų nepaliko
Vasario 26 d. parodytas premjerinis Jurbarko kultūros centro Konstantino Glinskio teatro spektaklis „Camino vainikas“ buvo sutiktas labai šiltai. „Patys , žinoma, matėme trūkumų, bet iš žiūrovų sulaukėme daug gražių atsiliepimų. Spektaklis neilgas, tačiau labai prasmingas, o jį statant įdėta labai daug darbo ir širdies“, – sako režisierė.
Spektaklis sukurtas pagal lietuvių poeto, vertėjo, gimusio Jurbarko r., Švendriškiuose, Antano Gailiaus sonetus „Camino vainikas“ iš eilėraščių knygos „Penkiapėdžio sugrįžimas“. Ne vienas spektaklio premjeros vakarą į Jurbarko kultūros centro mažąją salę atėjęs jurbarkietis pirmą kartą išgirdo šio poeto pavardę, nors A. Gailius – vienintelis vertėjas, kuriam už literatūros klasikos vertimus ir kalbos profesionalumą paskirta Lietuvos nacionalinė meno ir kultūros premija.
A. Gailiaus sonetai režisierę D. Budrytę-Samienę sudomino gilia krikščioniška pasaulėjauta, skaidria nuotaika, šviesiais potyriais, įgytais keliaujant švento Jokūbo keliu. „Man jie skambėjo kaip malda. O A. Gailiaus kūryba ir asmenybė traukia dvasingumu ir savotišku lengvu chuliganiškumu“, – sako spektaklio kūrėja.
Spektaklį į vientisą reginį sujungė muzika ir daina. Aktoriai ilgus vakarus praleido dirbdami su kompozitore Nijole Sinkevičiūte, kuri rasdavo laiko užsukti į Jurbarką keliaudama tarp savo darbų iš Vilniaus į Klaipėdą. „Nepadarėme visko, ką sumanė kompozitorė, nesame profesionalūs dainininkai, tačiau labai daug išmokome, pamatėme, kaip statoma spektaklio muzikinė dalis“, – sako D. Budrytė-Samienė.
Po įsimintino spektaklio žiūrovai galėjo pabendrauti ir su pačiu „Camino vainikas“ autoriumi. Režisierės D. Budrytės-Samienės kalbinamas poetas ir vertėjas A. Gailius nuoširdžiai pasakojo apie vertėjo darbo specifiką, apie Jurbarko kraštą, kuriame praleido vos kelerius vaikystės metus, ir apie Šv. Jokūbo kelią, kuris ir paskatino parašyti garsiuosius sonetus.
Dėmesys saviems
„Teatro jubiliejui skirtų renginių ciklas vyks visus metus. Mes orientuojamės į regiono kultūrą ir profesionalaus meno sklaidą. Teatro misija – kelti regiono meno apraiškas, kad žmonės sužinotų apie savo krašto kūrėjus. Taip pat kelti kultūrinį išprusimą pristatant profesionalų kūrybą“, – sako D. Budrytė-Samienė. Norėdamas pasiūlyti kuo daugiau kokybiškų renginių teatras parengė projektą ir gavo finansavimą iš Kultūros tarybos.
Nauji renginiai žiūrovų lauks jau netrukus. Kovo 13 d. teatras pakvies į aktoriaus ir teatro režisierės padėjėjo Raimondo Butkaus knygos „Nuotrauka dembelio albumui“ pristatymą. Tuo pačiu bus surengta ir kitų teatro aktorių kūrybos darbų paroda. „Mūsų teatro aktoriai labai talentingi: piešia, lipdo, siuvinėja, gamina papuošalus, dainuoja. Norime parodyti jų kūrinius ir talentus“, – sako teatro režisierė.
Kovo 24 d. numatomas renginys „60. Ačiū“, kuriame bus pagerbti teatro veteranai. „Teatre vaidina veteranų veteranai, pradėję savo artisto kelią prieš kelis dešimtmečius. Pakviesime juos su šeimomis, draugais, skirsime jiems dainas ir padėkas. Jie mums labai svarbūs. Pagerbti senuosius aktorius kviesime visą Jurbarko bendruomenę“, – kviečia D. Budrytė-Samienė.
Renginyje bus pagerbti iki šiol teatro spektakliuose pasirodantys Birutė Skandūnienė, Adelė Zubačiova, Danutė Mikelaitienė, Anicetas Masaitis, Juozas Kovera, Juozas Karvauskas ir Laimutė Ašmonaitienė. Šie aktoriai teatre dirbti pradėjo dar jam vadovaujant režisieriui Algirdui Pauliukaičiui.
Kovo 26 d. bus minima Teatro diena ir tradiciškai įteikiamos „Vandens“ nominacijos. „Šiemet orientuosimės į Jurbarką kaip muzikų kraštą. Jų turime daug, bet neatsimename, neišnaudojame jų kūrybinio palikimo. Tai – trys broliai Sodeikos, operos solistas Vladas Baltrušaitis, Stasys Šimkus, Juozas Gudavičius, Vytautas Žilius, Juozas Indra, Antanas Šabaniauskas. Ir turime profesionalaus teatro įkūrėją K. Glinskį. Taip tarsi jungiasi muzika ir teatras“, – svarsto D. Budrytė-Samienė.
Teatro dienos renginį ves taip pat Jurbarko rajone šaknų turintis aktorius Andrius Bialobžeskis. Tai bus muzikos ir teatro vakaras.
Festivalio metai
Puoselėdamas kraštiečių kultūrinį palikimą teatras atviras visoms meno kryptims ir turi daugybę draugų įvairiose pasaulio šalyse. Rudenį teatras planuoja į Jurbarką pakviesti muzikinį trio iš Vienos, kuriame groja kroatas, japonė ir lietuvaitė.
Jurbarko teatras turi tradiciją rengti teatro festivalius. Kažkada buvo „Žiobrinė“, „Bielskynė“, o 2001 m. atsirado pirmasis „Senjorų“ festivalis. Į teatrą atėjus jaunimui po dvejų metų festivalis pakrikštytas „Senjorai ir jaunystė“. 2016 m. įvyko jubiliejinis X festivalis, kuriame prisiminti iš mūsų krašto kilę žymūs žmonės ir kviesta pabendrauti su išeiviais.
Šių metų festivalis vyks rugsėjo pabaigoje ir džiugins gausia ir įdomia programa. Jurbarkiečiams bus parodytas Vilniaus mažojo teatro spektaklis apie aktorę Moniką Mironaitę „Lietuviškoji Nora“. Mėgėjų teatro festivalio rėmuose tikimasi pristatyti Priekulės Ernsto Vicherto teatro spektaklį „Šaktarpis“, pastatytą pagal D. Budrytės – Samienės inscenizaciją bei puikiai įvertintą Lietuvos suaugusiųjų mėgėjų teatrų apžiūroje-šventėje „Atspindžiai“.
„Kadangi festivalis yra „Senjorai ir jaunystė“, kviečiame ir Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos moksleivių teatrą. Tikimės sulaukti svečių iš Birštono, Lenkijos. Programą dar dėliojame“, – sako festivalio sumanytoja D. Budrytė-Samienė. Festivalyje tikrai bus svečių iš Amerikos, Medisono, tik dar nežinia, ar atvyks teatro trupė, ar bus pristatytas solo spektaklis.
Festivalyje vyks įdomios diskusijos, susitikimai. Tikimasi surengti susitikimus su Klaipėdos universiteto dekanu, baltų kultūros žinovu, aktoriumi ir muzikantu profesoriumi dr. Rimantu Balsiu, teatro ir kino režisieriumi Vytautu Balsiu, režisieriumi Gyčiu Padegimu.
Kviečia ir jaunimą
Pristatydami K. Glinskio teatro planus režisierė D. Budrytė-Samienė, režisierės padėjėjas R. Buitkus ir pastatymo dalies vadovė Indrė Kateivė tikino, kad Jurbarke yra ratas žmonių, kuriems teatras labiau reikalingas, tačiau norėtųsi, kad juo susidomėtų ir jauni žmonės. „Teatras atliepia vyresnių žmonių interesus, tačiau norime teisingose vėžėse laikyti ir intelektualų Jurbarko jaunimą“, – sako D. Budrytė-Samienė. Teatro renginiai itin naudingi plečiant akiratį ir norint sužinoti apie savo krašto kūrėjus.
Konstantino Glinskio teatre vaidina įvairaus amžiaus aktoriai – nuo pačių mažiausių iki garbingų senjorų. Šiuo metu teatre yra 43 nariai. „Mūsų artistai vaidina laisvu laiku nuo darbų. Laiko tenka skirti ne tik spektakliams, bet ir repeticijoms. Esu labai dėkinga jiems už teatrui skiriamą laiką ir negaliu prašyti spektaklius rodyti dar dažniau. Šiuo metu turime penkis „einamus“ spektaklius. Ir jie reikalauja labai daug laiko“, – sako teatro režisierė.
Šiuo metu teatras vaidina istorinę pasaką vaikams „Rimas pas Kęstutį“, miuziklą „Prieš srovę“, publicistinį spektaklį „Tiltai į tėviškę“, komediją „Moters kerštas“ ir naujausią poezijos spektaklį „Camino vainikas“.
Jurbarko kultūros centro Konstantino Glinskio teatras savo veikla ir turiniu seniai išaugo mėgėjų teatro marškinius ir savo žiūrovus kviečia į sudėtingus, įdomius ir profesionalius spektaklius. Artistams labai svarbus grįžtamasis ryšys, todėl visi jurbarkiečiai ir miesto svečiai labai laukiami kiekviename teatro spektaklyje ir renginyje.
Jūratė Stanaitienė
Kokios nekokybiškos nuotraukos, per vidurį lyg pasirodė, kad vyras sėdi, paskaičiau po nuotrauka- pasirodo moteris.