Savivaldybės tarybos narę Vilmą Karaliūnaitę prislėgė įtarimai. Kovo pradžioje Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Linas Frančekas gydytojai įteikė pranešimą apie įtarimus neatlikus tarnybos pareigų. Tarybos narė tvirtina, kad dėl 2009 m. gegužę Jurbarko ligoninėje nesėkme pasibaigusio gimdymo kalta nesijaučia.
Daktarei visos atsibodo?
Jurbarkietė V. M. tvirtina atsimenanti kiekvieną tą dieną ištartą gydytojų žodį. Į Jurbarko ligoninės Akušerijos ir ginekologijos skyrių 2009 m. gegužės 15-ąją paguldytai gimdyvei po penkių dienų gydytojai nutarė gimdymą skatinti vaistais. Iš ryto pastatę lašinę, nuotat tikrino vaisiaus širdies tonusus. Dažniausiai užeidavo skyriaus vedėja Dalia Gruodienė, po pietų budėti liko V. Karaliūnaitė.
„Gimdymas neprasidėjo net ir sulašinus vaistų, todėl gydytojai nutarė, kad turiu pailsėti. Suleido raminamųjų, vyrui liepė eiti namo, o mane perkėlė iš gimdyklos į palatą. Po kelių valandų pabudau nuo baisaus skausmo. Išėjusi į koridorių pamačiau ant sofutės prigulusią ir knygą skaitančią akušerę, pasiskundžiau, kad nežmoniškai skauda pilvą. „Čia netikras skausmas“, – man atsakė. Ėjau ir ėjau į tualetą šlapinti rankšluostį, vėsinau juo kaktą, nes man darėsi silpna. Sakiau akušerei, kad taip skauda, jog numirsiu. „Nė viena nenumirė ir tu nenumirsi“, – atšovė. Viena kenčiau skausmus tol, kol nubėgo tamsiai žali vaisiaus vandenys. Kai apie tai pasakiau akušerei, mane nusiuntė į gimdyklą, o po 10 minučių atėjo gyd. V. Karaliūnaitė, užrašė vaisiaus širdies tonusus ir pamatė, kad būsena nenormali, kad vaisiaus širdies ritmai grėsmingi. Iš staiga kilusio chaoso supratau, kad kažkas atsitiko“, – dalijosi prisiminimais V. M. Moteriai skubiai buvo atlikta cezario pjūvio operacija.
V. M. mano, kad tas kelias valandas, kol ji prašė medikų suteikti pagalbą, skundėsi dideliais skausmais, gydytojos skyriuje nebuvo. „Kabinetas greta palatos, skyriuje buvau vienintelė, laukianti gimdymo. Jei gydytoja būtų buvusi, tikrai būtų išėjusi pažiūrėti, kodėl prašau pagalbos“, – tikino V. M., tarsi įspėjimą prisimenanti tą rytą nugirstus V. Karaliūnaitės žodžius. Pasak moters, gydytoja akušerei pasakojo, kaip jai „visos šitos sienos atsibodo“. Nors tada V. M. dar nežinojo, kad V. Karaliūnaitė planuoja pereiti dirbti į „Saulės kliniką“, ši frazė gali reikšti tik viena – požiūrį į darbą.
Byla pajudėjo tik dabar
Parodžiusi iš Jurbarko ligoninės gautus gimdymo dokumentus pažįstamam ginekologui, šeima sužinojo, kad tuo metu, kai neįmanomai skaudėjo pilvą, V. M. vyko ištisiniai sąrėmiai – septyni per minutę. Atlikus cezario pjūvį, naujagimis buvo komos būsenos, jo širdelę, pasak moters, medikai privertė plakti suleidę didelę adrenalino dozę. „Jie stengėsi, kad Kauno klinikų reanimobilis vaiką išsivežtų dar gyvą“, – mano V. M.
Likusiai Jurbarko ligoninėje gulėti pacientei gydytojai paaiškino, kad naujagimis užduso dėl tris kartus aplink kaklelį apsisukusios virkštelės, o sužinoję, kad šeima aiškinsis, kas kaltas dėl jų vaikelio mirties, medikai, pasak V. M., jai darė psichologinį spaudimą – aiškino, kad dėl to daug žmonių nukentės.
V. M. su Jurbarko ligoninės gydytojų nustatyta vaiko mirties versija nesutinka. Sveikatos apsaugos ministerijos pavedimu įvertinusi Jurbarko ligoninėje V. M. ir jos naujagimei teiktų sveikatos priežiūros paslaugų kontrolę Valstybinė medicininio audito inspekcija padarė išvadą, kad gegužės 20 d. V. M. ir jos naujagimei akušerijos ir neonatologijos paslaugos buvo netinkamos.
Gydytoja akušerė ginekologė V. Karaliūnaitė, V. M. dirbtinai sužadinusi gimdymą, nuo 13.30 val. iki 17.09 val. nuolat nestebėjo vaisiaus būklės, vaisiaus širdies tonų nefiksavo kardiotokogramoje. Virkštelė buvo 70 cm ir, eksperto nuomone, kūdikio mirčiai reikšmės neturėjo.
„Jei tuo metu, kai man prasidėjo skausmai, būtų fiksuoti vaisiaus širdies tonusai, pakitimai būtų buvę pastebėti, bet akušerė abejingai skaitė knygą, o gydytojos tikriausiai nė nebuvo“, – tikina moteris.
Naujagimio netekusi šeima kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją. Pasak V. M., Valstybinio medicininio audito inspekcija Jurbarko ligoninėje nustatė ne vieną pažeidimą, tačiau Jurbarko policijos komisariatas į tai nereagavo.
„Tyrėja mums iš karto pasakė, kad be reikalo ieškom teisybės. Net klausė, nuo ko jai pradėti. Ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje buvo nutrauktas ne vieną sykį, bet po kiekvieno mūsų skundo ir vėl atnaujinamas. Generalinė prokuratūra atliko tarnybinį patikrinimą, nustatė padarytus procesinius pažeidimus. Paaiškėjo, kad priėmus nutartį skirti papildomą kompleksinę teismo medicininę deontologinę ekspertizę, reikalingą vaiko mirties priežastims išaiškinti, medžiaga nebuvo išsiųsta ekspertizei atlikti, o pragulėjo prokuratūroje nuo 2011 m. gruodžio 5 d. iki 2013 m. vasario 5 d. Jei prokuroras jau įteikė gydytojai V. Karaliūnaitei pranešimą apie įtarimą, tai jau nors ir mažas, tačiau žingsnis pirmyn“, – mano V. M.
Prieš keletą mėnesių byla perduota tirti Šakių policijos komisariatui.
Kalta nesijaučia
Marijampolės apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Raimundas Vasiliauskas mano, kad byla dėl gydytojos tarnybinių pareigų neatlikimo Jurbarke buvo tiriama šališkai.
„Nežinau, kodėl tai vyko, bet atnaujinome tyrimą ir perdavėme tirti Šakių teisėsaugininkams. Jei yra mirties faktas, reikia ieškoti priežasčių, dėl ko taip nutiko. Ar gydytoja kalta – įrodymų klausimas“, – sakė vyriausiojo prokuroro pavaduotojas R. Vasiliauskas.
Pasak jo, ir prokurorams nėra malonu, kai sako, kad byla specialiai vilkinama, o pareigūnai kaltinami šališkumu. „Nutraukti galime tik visiškai nesant kaltę įrodančių duomenų. Geriausiai būtų, kad sprendimą priimtų teismas – nenoriu atsakomybės užkrauti savo sąžinei“, – sakė prokuroras.
Paklausta, ar sunki jai yra įtarimų našta, gydytoja ginekologė V. Karaliūnaitė tvirtino, kad kalta nesijaučia.
„Jei būčiau kažką padariusi, tai gal ir blogai jausčiausi, bet kai žinau, kad nieko nepadariau, tai ir jaučiuosi normaliai“, – aiškino gydytoja, dar nespėjusi susipažinti su byla ir nedavusi parodymų prokurorams, nes anksčiau jai buvo suteiktas specialiosios liudytojos statusas.
Pasak V. Karaliūnaitės, gimdymai visaip pasibaigia – kartais ir nelaimingai. Ir šįkart, atrodo, kažkas atsitiko. „Bet tikrai ne dėl mano kaltės taip įvyko. Tris kartus virkštelė buvo apsisukusi apie vaikiuko kaklą“, – tikino V. Karaliūnaitė.
Paklausus, ar tokiu atveju nereikėjo skubiai daryti cezario pjūvį, gydytoja tikino, kad „kiekvienai įžengusiai pro duris nepadaro cezario“. „Operacija daroma tada, kai susiformuoja tam tikros sąlygos. Jei darytume visoms, kurios paprašo, neliktų natūraliai gimdančių. Iki to momento viskas vyko normaliai – cezario pjūvio nereikėjo“, – paaiškino politikė ir užtikrino, kad Konstitucija jai garantuoja teisę jaustis nekalta, kol nėra teismo sprendimo.
Ligoninei – milžiniškas ieškinys
Jurbarko ligoninės vyriausiasis gydytojas Aivaras Šlekys neseniai irgi varstė Kauno apygardos teismo duris. Vaiko netekusi šeima saugaus gimdymo neužtikrinusiai ligoninei pateikė 600 tūkst. Lt ieškinį. Byla teisme svarstoma jau daugiau nei treji metai.
Ligoninės vadovas tikina, kad šeima gali prašyti ir milijono, bet tik nuo teismo ir susiformavusios teismų praktikos priklausys, kiek iš tiesų bus priteista žalos ir ar išvis bus. „Bet gali būti, kad ligoninei tikrai teks mokėti pinigus. Dalį ieškinio gal padengs draudimas, bet ir ligoninei gali nepavykti išvengti finansinės naštos“, – aiškino vyriausiasis gydytojas.
Sveikatos apsaugos ministerijos auditoriai po nelaimingo gimdymo aplinkybių tyrimo ligoninei pareiškė nemažai priekaištų, svarbiausias – nebuvo neonatologo (naujagimių gydytojo). Bet vaikelis, pasak A. Šlekio, mirė tikrai ne dėl to, ir niekas dar neįrodė, kad mirties priežastimi tapo gydytojos ar skyriaus personalo veiksmai.
„Visos ekspertizės buvo daromos tik iš dokumentų, nieko tikro, kas dabar leistų aiškiai pasakyti mirties priežastį, nebuvo nustatyta. Nesuprantu, kokiais įrodymais vadovausis teismas, jei ekspertizės mirties priežastis nustatinėjo kaip iš kavos tirščių“, – stebėjosi ligoninės vadovas.
A. Šlekys pripažįsta, kad įvykis sukrėtė visą medikų bendruomenę, laukiančią bylos baigties.
Daiva BARTKIENĖ