Gegužės 3 d. oficialiai atidarytas laivybos sezonas Jurbarko Mažųjų laivelių prieplaukoje. Šiemet čia vaizdas kitoks – laivelių gerokai daugiau, bet vietos nebeliko komerciniams laivams, kurie plukdydavo turistus tiek Nemune, tiek iki Nidos. Vis tik, panašu, kad nemažai aistrų sukėlusi pertvarka privertė ieškoti sprendimų, kurie ne tik tenkins daugiau vietų prieplaukoje išsikovojusius mažųjų laivų kapitonus, bet niekur nedings ir didesni, paslaugas siūlantys laivai.
Pakeitė taisykles
Balandžio 25 d. posėdyje savivaldybės taryba apsisprendė dėl naujos tvarkos mažųjų laivelių uoste. Esminiai pokyčiai – nesusipratimų padėsiantys išvengti ribojimai bei pasikeitę įkainiai.
Dėl šių kriterijų politikai sulaužė nemažai iečių, tačiau galiausiai pavyko susitarti.
Daug diskutavę savivaldybės tarybos nariai patvirtino naujas kainas: iki 6 m ilgio plaukiojimo priemonės laikymas prieplaukoje mėnesiui kainuos 95 eurus. Laivo nuo 6 m iki 10 m ilgio ir ne daugiau 12 vietų – 105 eurus per mėnesį. Laikinas laivo saugojimas (iki penkių parų) – po 10 eurų už parą. Vienkartinis pasinaudojimas slipu nuleidžiant ar iškeliant laivą – 5 eurai. Tačiau galima įsigyti ir abonentą – 15 eurų už mėnesį. Mažo vandens dviračio nuoma – 7 Eur valandai, didelio – 10 Eur už valandą.
Politikai taip pat nusprendė nuo mokesčio atleisti Tradicinių ir istorinių laivų asociaciją, kai Jurbarko turizmo ir verslo informacijos centro teikiamos paslaugos reikalingos XIX a. burinei sielininkų valčiai „Vytis“.
2023 m. uostelio išlaikymas kainavo kiek daugiau nei 14 tūkst. eurų. Tai lėšos už sargų darbą, mobilaus namelio nuomą, uosto apsaugą ir t. t. Laivininkų sumokėti mokesčiai šios sumos neatpirko, todėl dalį šių kaštų turėjo padengti mokesčių mokėtojai. Panašu, kad ir šiais metais, net ir padidinus mokestį, pakankamai lėšų nebus surinkta. Todėl tikėtina, kad ateityje laivų laikymas uostelyje turėtų brangti.
Vietų daugiau
Įkainiai pakeisti, o laivų dydžių apribojimai įvesti ne veltui. Mažųjų laivelių prieplauka ir dabar nesutalpina visų norinčiųjų, o anksčiau problema buvo dar didesnė. Šiemet vietų uostelyje padaugėjo dėl dviejų priežasčių: pirmoji – pagaliau į vandenį bus nuleistas iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos perimtas pontonas.
Mažųjų laivelių prieplaukoje taip pat bus paliktas ir anksčiau Nemune ties Panemunės pilimi stovėjęs pontonas. Taip pat penki vadinamieji „pirštai“, prie kurių iš abiejų pusių švartuojami laivai. Dėl to, pasitarus su laivininkų bendruomene, buvo sutarta didinti laivelių laikymo mokestį. Papildomos lėšos, kurios bus surinktos padidinus mokestį, bus skirtos sumokėti už minėtus „pirštus“.
„Vadinamuosius „pirštus“ mes pagaminome savo lėšomis, o per sezoną tuos pinigus susigrąžinsime. Problema tik ta, kad dėl labai aukšto vandens kol kas negalime nei prieplaukoje tų „pirštų“ pritvirtinti, nei į vandenį nuleisti buvusio pasieniečių pontono, nes jam reikia paruošti vietą“, – sakė Jurbarko TVIC vadovė Erika Stanaitienė.
Antroji priežastis, kodėl vietų daugiau – iš uostelio išguiti komerciniai laivai. Savivaldybės tarybos sprendimu nuo šiol čia galima laikyti tik iki 10 metrų ilgio ir iki 12 vietų dydžio plaukiojimo priemones. Toks sprendimas priimtas įvertinus didelių komercinių laivų užimamą vietą.
E. Stanaitienė tikino, kad šį sezoną uostelyje turėtų tilpti 25 laivai. Nors kol kas dar yra pora laisvų vietų, nelieka abejonių, kad ir jos artimiausiu metu bus užpildytos.
„Manau, kad jei vietų būtų dar daugiau, tai problemos irgi nebūtų. Poreikis, kur laikyti laivus, yra didžiulis ir jis dar didėja“, – sakė Jurbarko TVIC direktorės pareigas einanti E. Stanaitienė.
Išsikraustys
iš Jurbarko
Mažųjų laivelių prieplaukoje nelikus vietos komerciniams laivams, šių kapitonams teko ir vis dar tebetenka sukti galvas, ką daryti. Tokių laivų – trys: Algimanto Lužo laivas, kuriuo keleiviai plukdomi į Nidą ir vietoje laivais plukdantys kapitonai Antanas ir Simas Grumuldžiai su „Bisena“ bei Kęstutis Kaučikas su „Gilija“. Tiesa, iki šiol Grumuldžiai keleivius plukdė iš prieplaukos prie Panemunės pilies. Tačiau vėliau planus pakeitė ir ieškojo galimybių nuo šio sezono laivą laikyti Jurbarke.
Tačiau savivaldybės politikams nusprendus, kad šiems laivams Mažųjų laivelių prieplaukoje ne vieta, jų kapitonams prisiėjo ieškoti kitų galimybių. A. Lužas vietą atrado Smalininkų uoste. Smalininkų seniūnas Ramūnas Alminas, kuris ir pats yra laivininkas, dėl tokių pokyčių neslėpė džiaugsmo. Pasak jo, gyvybė uoste yra puikus ir svarbus pokytis.
„Mes labai tikimės, kad su laiku pavyks šį uostą iš esmės sutvarkyti ir atgaivinti. Nes tai – itin tinkama vieta laivybai, o ir laivų čia tilptų labai daug“, – sakė R. Alminas.
Dėl K. Kaučiko sprendimo kol kas neaišku, o Grumuldžiai taip pat svarsto įvairius variantus. Vienas jų – statyti savo pontoną, į kurį patys investuoti laivininkai didelio noro nerodo. Arba – kraustytis į kitoje Nemuno pusėje esantį Gelgaudiškį. Apie tokią galimybę Grumuldžiai ne kartą kalbėjo viešai.
Laukia Gelgaudiškis
Šakių r. Gelgaudiškio seniūnas Valdas Dumčius „Šviesai“ sakė, kad kol kas priimti laivų negali, nes dėl neįprastai aukšto vandens dar neatitempta ir neprišvartuota prieplauka. Tačiau, kai tik tai bus padaryta, Grumuldžiai su laivu „Bisena“ bus laukiami.
„Mes ir iki šiol su jais puikiai sutarėme, jie tarsi sujungė abu Nemuno krantus, ir turistai nuo jūsų Panemunės pilies keliaudavo į mūsų kraštą, apžiūrėdavo Gelgaudiškio dvarą su parku. Todėl jei tik bus toks noras, priimsime „Biseną“ tikrai. O jei viskas vyks pagal Šakių savivaldybės planą, tai kiek vėliau galėsime priimti ir daugiau laivų, nes čia turėtų atsirasti pramoginių laivelių uostas“, – sakė V. Dumčius.
Gelgaudiškio seniūnas neslėpė, kad, jei Šakių r. savivaldybei pavyks įgyvendinti planus dėl pramoginio ir pramoninio uostų šalia gyvenvietės, jie turėtų sukurti rimtą konkurenciją Jurbarkui.
Pirks pontoną
Jurbarko mažųjų laivelių prieplaukos praplėtimas sukūrė ir daugiau iššūkių. Kadangi tai padaryta čia paliekant Panemunės pilies pontoną, tai buvusioje jo vietoje, Nemune, neliko galimybės švartuotis. O tai – didelė problema, nes Panemunės pilis kasmet sulaukia dešimčių tūkstančių lankytojų.
Vis tik, panašu, kad šis iššūkis bus įveiktas. Savivaldybės taryba patenkino Skirsnemunės seniūno Aido Mozūraičio prašymą skirti pustrečio tūkstančio eurų naudotam pontonui pirkti. Ir nors šis pontonas nebus tinkamas ilgalaikiam didelių laivų laikymui, bet savo paskirtį – trumpalaikiam švartavimui, atliks puikiai.
Prašyti lėšų tokiam pačiam pontonui pirkti planuoja ir Smalininkų seniūnas R. Alminas – papildomos švartavimosi vietos Smalininkų uoste taip pat praplėstų galimybes vystyti turizmą miestelyje.
Pasak R. Almino, vietų rajone, kur patogu išlipti iš laivo Nemune ir nesunkiai pasiekti krante esančius objektus – ne tiek ir daug. Tai jau minėti Smalininkai ir Panemunės pilis. Tuomet – Jurbarkas ir Veliuona. O Raudonė su pilimi ir Seredžius su savo lankytinais objektais yra gan toli nuo upės. Todėl ne kiekvienas atplaukęs laivu pasiryžtų tokius atstumus įveikti pėsčiomis.
