Per pirmuosius devynis š. m. mėnesius Lietuvoje fiksuota daugiau nei 768 tūkst. Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimų, iš kurių beveik pusę – 366 tūkst. – sudarė greičio viršijimas. Tai išlieka rimta problema šalies keliuose, kurią spręsti ketinama didinant pinigines baudas už greitį. Savo ruožtu kaimynai estai nusprendė žengti kiek kitu keliu ir įvedė alternatyvią nuobaudą – stovėjimą šalikelėje. Estija džiaugiasi šios priemonės rezultatais, bet ar tai tiktų Lietuvai?
Lietuvoje kasmet fiksuojama vis daugiau greičio viršijimo atvejų. Tai yra dažniausiai daromas KET pažeidimas šalyje, viena dažniausių avarijų, taip pat – žūčių keliuose priežasčių. Siekdama spręsti kylančius iššūkius, šalies valdžia ketina didinti pinigines baudas už greičio viršijimą. Tuo metu kaimynė Estija greičio viršytojus ėmė auklėti kitais būdais. „LRT ieško sprendimų“ komanda pasidomėjo, ar estų pramintas kelias tiktų Lietuvai.
Greičio viršijimo epidemija
366 341 – tiek greičio viršijimo atvejų šiemet užfiksuota šalyje iki spalio mėnesio. Tai yra dažniausiai daromas KET pažeidimas, kartu tai yra viena dažniausių eismo nelaimių ir žūčių keliuose priežasčių. Policija neslepia, kad realybėje eismo viršijimo mastai yra dar didesni, tačiau visų pažeidėjų užfiksuoti neįmanoma dėl techninių galimybių.
Mobilusis greičio matuoklis / D. Umbraso / LRT nuotr.
„Ne visi vairuotojai nori pakeisti savo mąstymą, savo dalyvavimą eisme. Vairuotojai dažniau žiūri į savo navigacinius prietaisus, stebi socialinius tinklus, kuriuose nurodoma, kur pastatyti greičio matavimo įrenginiai, diskutuoja, kad tie įrenginiai paslėpti, pastatyti ne vietoje, užuot patys pakeitę savo elgseną“, – tai, kodėl lietuviai vis dažniau spaudžia greičio pedalą, LRT.lt komentavo Policijos departamento Viešosios tvarkos biuro viršininkas Vytautas Grašys.
Taip pat skaitykite
Policija apie greičio viršijimą: kuo daugiau radarų, tuo daugiau pažeidėjų sutramdyta
Nauji greičio matuokliai Vilniuje blyksi it patrakę: per metus beveik 100 tūkst. pažeidimų
„Akivaizdu, kad dabartinės taikomos priemonės neveikia iki galo, todėl ir susiduriame su problemomis. Kalbant apie tuos pačius greičio matuoklius, čia vėlgi yra ugdymas. Greičio viršijimas pats savaime nėra priežastis, tai atspindys vairuotojų sąmoningumo. O kadangi tai nėra pirminė priežastis, reikia ieškoti atsakymų, kas tai lemia“, – antrino Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) direktorius Genius Lukošius.
Genius Lukošius / J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Psichologės-psichoterapeutės Linos Bagdonavičienės teigimu, vairuotojų polinkis nepaisyti KET, ypač greičio viršijimas, gali būti paaiškinamas rizikos paieška, kuri apima norą patirti stiprių pojūčių ir jaudulį.
„Greičio viršijimas dažnai siejamas su šiuo potraukiu. Kognityvinis disonansas, kai vairuotojai, nepaisant žinojimo apie grėsmes, gali pateisinti savo elgesį, pasitelkdami įvairias racionalizacijas, pavyzdžiui, „esu patyręs vairuotojas“, „turiu kontroliuoti situaciją“ arba „man skubiai reikia atvykti“. Taip pat gali būti svarbus įpročio formavimas, kai pažeidimai tampa rutininiai dėl įprasto elgesio, ypač jei vairuotojas nepatiria jokių neigiamų pasekmių“, – portalui sakė ji.
Lina Bagdonavičienė / LTSA nuotr.
Greitis / J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Ketina didinti baudas už greitį
Jau netrukus neigiamos pasekmės greičio mėgėjams gali būti didesnės. Vidaus reikalų ministerija (VRM) yra parengusi įstatymo pataisas, kuriose numatytos didesnės piniginės baudos už greičio viršijimą.
„Baudos už greičio viršijimą neperžiūrėtos nuo 2008 m. ir neatitinka dabartinio pragyvenimo lygio bei gaunamų pajamų. Praktika rodo, kad kuo daugiau viršijamas saugus greitis, tuo mažiau išieškoma baudų.
Taip pat skaitykite
Valdžia užsimojo vairuotojams didinti baudas, nors jas moka mažuma: ketinama į VMI rankas įduoti veiksmingesnį bizūną
Greičio matuokliai bus statomi kitaip: iki šiol rūpinosi ne saugumu, o baudų surinkimu?
Įvertinus ekonominės situacijos pokyčius po pastarojo baudų už greičio viršijimą peržiūrėjimo ir siekiant mažinti greičio viršijimo atvejus, siūloma padidinti baudas už greičio viršijimą iki 20 km/h ir iki 30 km/h. Taip pat siūlomas teisės vairuoti atėmimas, kai pakartotinai greitis viršijamas daugiau nei 30 km/h“, – nurodė VRM.
Policija / E. Blažio / LRT nuotr.
Pasak psichologės-psichoterapeutės L. Bagdonavičienės, baudos gali veikti kaip didelės rizikos atgrasymo priemonė, tačiau jų efektyvumas priklauso nuo kelių faktorių, įskaitant tikimybę būti pagautam ir baudos dydį.
„Tyrimai rodo, kad labai mažai tikėtina bauda, net jei ji didelė, dažnai nesukelia atgrasymo poveikio, nes vairuotojai pervertina savo galimybes išvengti bausmės. Didelių baudų efektyvumas dažniausiai pasireiškia trumpalaikėje perspektyvoje, tačiau jos gali skatinti atsparumą, o tai ilgainiui gali sumažinti jų efektyvumą. Be to, tyrimai rodo, kad emocinis poveikis, pvz., gėdos ar kaltės jausmas, gali turėti didesnį poveikį nei grynai finansinės pasekmės“, – aiškino pašnekovė.
Kad vien tik baudų didinimas galėtų išspręsti greičio viršijimo problemą, abejojo ir policijos atstovas V. Grašys.
Vytautas Grašys / D. Umbraso / LRT nuotr.
„Turi būti sprendimų kompleksas. Žinoma, vienas iš tų dalykų yra padaryti taip, kad bauda už greičio viršijimą nebūtų įkainota vienu ar dviem kavos puodeliais. Tai turėtų jaustis žmogui. Kita vertus, tikrai yra priemonių, kurios galbūt labiau paskatintų laikytis KET, važiuoti leistinu greičiu ir t. t. Viena tokių – tam tikrų paslaugų apribojimas“, – teigė Viešosios tvarkos biuro viršininkas.
Estijoje – laiko nuobauda skubantiesiems
Kol Lietuvoje ketinama vairuotojus auklėti didesnėmis piniginėmis baudomis, estai dar 2019 m. nusprendė į problemą pažvelgti kiek kitu kampu. Kaip pasakojo LRT bendradarbis Estijoje Vaidas Matulaitis, vairuotojų įpročiams tirti ir pokyčiams įgyvendinti buvo sukurta speciali inovatyvi komanda, kuri 6 mėnesius bendravo su vairuotojais.
„Pagrindinis tos iniciatyvos tikslas buvo labiau susikoncentruoti į Estijos vairuotoją ir suprasti jo elgseną. Kitaip tariant, išsivaduoti nuo linijinio mąstymo „pažeidimas – bauda“, bet apskritai suvokti, kas lemia tokį elgesį“, – sakė pašnekovas.
Vaidas Matulaitis / Asmeninio albumo nuotr.
Greičio ribojimas / J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Pasak V. Matulaičio, išanalizavus interviu metu surinktus duomenis išaiškėjo, kad vairuotojai Estijoje piniginės baudos už greičio viršijimą netraktuoja kaip baudžiamosios poveikio priemonės.
„Jeigu tave užfiksuoja greičio matuoklis, tu automatiškai gauni į savo el. paštą informaciją apie pažeidimą ir baudos dydį. Tai žmonės neretai priima, kad tai yra tiesiog kaip sąskaita, visai kaip už elektrą ar kitas komunalines paslaugas. Ir tai nėra laikoma baudžiamuoju dalyku.
Taip pat paaiškėjo, kas žmones erzina labiau nei bauda. Tai yra laikas, kurį jie turi praleisti pildydami protokolus, sėdėdami savo automobilyje ar stovėdami prie policijos automobilio. Ir antras dalykas – potencialus gėdos jausmas, kad kažkas iš pažįstamų, pro šalį važiuojantys kaimynai, draugai, kolegos, giminės, gali juos pamatyti, kad jie yra baudžiami policijos“, – pasakojo LRT bendradarbis Estijoje.
Anot V. Matulaičio, tyrėjams išsigryninus, kad ne tik potencialus gėdos jausmas, bet ir sugaištamas laikas yra itin svarbus faktorius, buvo pasiūlyta vairuotojams įvesti alternatyvią bausmę – stovėjimą šalikelėje tam tikrą laiką.
Eismas / V. Raupelio / LRT nuotr.
„Nuobauda laiku, arba vadinamasis tramdomasis sustojimas, yra alternatyvus pasiūlymas, ką gali gauti iš policijos pareigūno. Vairuotojas gali sumokėti piniginę baudą už greičio viršijimą arba gali pasirinkti alternatyvą pastovėti šalikelėje. Jei viršiji iki 20 km/h, tenka prastovėti 45 minutes, jei per 20 iki 40 km/h, tai stovėjimo laikas yra valanda.
Tas alternatyvus būdas negalioja piktybiniams vairuotojams, kurie ne pirmą pažeidimą yra padarę. Be to, jeigu viršiji daugiau kaip 40 km/h, įsijungia standartinės procedūros ir jokių stovėjimo alternatyvų nėra“, – paaiškino pašnekovas.
Naujovė pasiteisino
2019 m. prasidėjęs kaip bandymas, Estijoje toks alternatyvus bausmės taikymas už greičio viršijimą tęsiasi iki šiol. Tiesa, kaip nurodė V. Matulaitis, dabar tai jau nėra eksperimentas. „2021 m. gegužę Estijos parlamentas jį įteisino ir patvirtino. Todėl vairuotojai iki šiol gali rinktis šią alternatyvą – piniginę baudą arba nuobaudą laiku“, – nurodė jis.
Estijos patirtis parodė, kad maždaug 70–80 proc. pažeidėjų, kuriems pasiūloma tokia alternatyva, renkasi nuobaudą laiku, o ne piniginę baudą.
„Todėl galima teigti, kad Estijos vairuotojai priėmė šią naujovę teigiamai ir ji pasiteisino. Tai yra labiau priemonė ne surinkti daugiau eurų į biudžetą, o įsigilinti į vairuotojų elgseną ir ją keisti“, – tikino LRT bendradarbis.
Greičio matavimas / E. Blažio / LRT nuotr.
Analizuodama Estijos pavyzdį ir jo rezultatus psichologė-psichoterapeutė L. Bagdonavičienė pažymėjo, kad kaimyninėje šalyje taikyta laiko bausmė, kai vairuotojai, pažeidę greičio ribą, turėjo praleisti tam tikrą laiką šalikelėje, remiasi kainodaros laiko vertės psichologine teorija.
„Žmonės dažnai vertina laiką labiau nei pinigus, todėl priverstinis laukimas gali turėti stipresnį poveikį nei finansinė bauda. Be piniginės vertės, laikas taip pat turi emocinę vertę. Ilgalaikis priverstinis laukimas gali sukelti diskomfortą, nerimą ar nuobodulį, o tai sukelia neigiamas emocijas.
Asmenys stengiasi vengti ne tik finansinių nuostolių, bet ir emocinių nepatogumų. Todėl priverstinis laukimas gali būti suvokiamas kaip didesnė bausmė nei piniginės baudos, nes tai sukelia tiesioginį nepatogumą ir frustraciją“, – aiškino ji.
Lietuviams laikas svarbus, bet idėją vertina atsargiai
Policijos atstovo V. Grašio teigimu, apie įgyvendintą idėją ir jam pačiam teko bendrauti su Estijos pareigūnais ir šie patvirtino matantys teigiamų rezultatų. Visgi pats V. Grašys atsargiai vertino galimybę tokią idėją realizuoti Lietuvoje, pabrėždamas, kad tam kliudo ir dabar galiojantys teisės aktai.
Policijos reidas / E. Blažio / LRT nuotr.
„Turbūt žmonių mentalitetai skiriasi Estijoje ir Lietuvoje, koks efektas būtų Lietuvoje, tikrai labai sunku pasakyti. Tačiau tikrai matome, kad kai būna sustabdytas greičio viršytojas ir užtrunka kažkiek laiko, kol surašomas protokolas, netgi ne specialiai, tai vairuotojas tikrai labiau jaudinasi ir galbūt labiau pagalvoja apie padarytą pažeidimą.
Manyčiau, kad toks baudos būdas gal ir galėtų prisidėti prie to, kad vairuotojai dažniau pagalvotų apie saugų greitį. <…> Visgi pas mus tokios atsakomybės kaip priverstinis stovėjimas vietoje nėra. Eksperimento šiuo atveju Lietuva pagal savo teisinę bazę nelabai gali daryti. Todėl ieškome būdų, kaip kitaip tuos vairuotojus įtikinti laikytis KET“, – LRT.lt komentavo Viešosios tvarkos biuro viršininkas.
LTSA direktorius G. Lukošius taip pat neskubėjo pozityviai vertinti galimybės estų patirtį pritaikyti Lietuvoje ir atkreipė dėmesį į tai, kad tokios idėjos realizavimas valstybei galėtų reikšti papildomų išlaidų.
Policijos reidas / Policijos nuotr.
Policijos užfiksuotas greičio viršijimo atvejis / Policijos nuotr.
„Aš apskritai esu prieš bet kokį draudimą, ribojimą. Aš labiau esu už tai, kad žmonėms leistume važiuoti. Žmonės nori važiuoti greičiau, laisviau, saugiau. Tai būtent infrastruktūros užtikrinimas labai tą lemia, todėl ne visur reikalingi greičio ribojimai, radarai, jie neduoda tokio efekto.
<…> Jeigu stabdytume pavienius automobilius, pabandykime įsivaizduoti, kokie tai būtų skaičiai ir koks efektyvumas. Galbūt tai galėtų būti labiau kaip komunikacijos priemonė, bet ką ir dabar policija sako, kad visų neįmanoma sustabdyti, viskas yra automatizuojama. Galop, tam reikia ir papildomų išteklių, tai būtų administracinė našta“, – svarstė G. Lukošius.
