72-eji metai. Lygiai tiek gegužės 30-ąją sukako nuo ypatingo ir skaudaus įvykio Šimkaičių miške: tos dienos rytą sovietinis saugumas ir jo smogikai bunkeryje-vadavietėje, panaudoję migdomąsias dujas, suėmė Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio prezidiumo pirmininką, Lietuvos partizanų vadą, generolą Joną Žemaitį-Vytautą ir su juo buvusias dvi partizanes – Eleną Palubeckytę-Liudą ir medicinos seserį, sergantį J. Žemaitį slaugiusią Marytę Žiliūtę-Eglutę.
Istorinė vieta
Ketvirtasis bunkerio gyventojas – J. Žemaičio-Vytauto adjutantas Juozas Palubeckis-Simas, jį išdavus, jau buvo suimtas prieš savaitę – per Sekmines 1953 m. gegužės 23 d.
Dabar atstatytas bunkeris-vadavietė ir tas nedidelis miško plotelis tapo istorine vieta, įgavusia Miško prezidentūros vardą, nes J. Žemaitis-Vytautas buvo tikrasis okupuotos, už savo laisvę ginklu kovojančios, Lietuvos prezidentas. Dabar jis dažnai pavadinamas ne tik ginkluoto pasipriešinimo vadu, bet ir ketvirtuoju Lietuvos prezidentu. J. Žemaičio vardu pavadinta Lietuvos karo akademija.
Gegužės 30-ąją Šimkaičių miške prie bunkerio-vadavietės Eržvilko kultūros centas, jo Vadžgirio skyriaus meno vadovė, dažnų patriotinių renginių prie J. Žemaičio-Vytauto bunkerio organizatorė Lina Lukošienė ir Eržvilko gimnazija surengė atvirą gyvosios istorijos pamoką, prasidėjusią jaunimo žygiu iš Vadžgirio į Šimkaičių mišką prie vadavietės. Juk ir partizanai po šio krašto miškus judėjo slapta ir dažniausiai pėsti.
Atvira pamoka istorinėje miško vietoje Eržvilko, Vadžgirio jaunimui ir visiems susirinkusiems buvo neįprasta. Mat ją vesti, susitikti ir pasikalbėti su jaunimu, atvyko politikas, Seimo narys, buvęs krašto apsaugos ministras, humanitarinių mokslų daktaras, daugelių knygų autorius, istorikas Arvydas Anu- šauskas. Viena iš jo tyrinėjimų krypčių – ginkluota kova už šalies nepriklausomybę ir sovietinių okupantų nusikaltimai.
