Nuo keptuvių iki kilimų: kur slepiasi sveikatai pavojingi „amžinieji chemikalai“? (1)

Turbūt dauguma jau yra girdėję mokslininkų įspėjimų, jog tefloninių keptuvių savo virtuvėje geriau neturėti. Tam, kad šios keptuvės turėtų nelimpančią dangą, naudojamos PFAS (perfluoralkilintos ir polifluoralkilintos) medžiagos, dažnai vadinamos „amžinaisiais chemikalais“. Dėl naudingų savybių šių medžiagų naudojimas toks paplitęs, jog jų šiuo metu randama ir aplinkoje, pavyzdžiui, vandens telkiniuose. LRT kalbintos mokslininkės atskleidė, kokį pavojų „amžinieji chemikalai“ kelia mūsų sveikatai ir kaip jų išvengti kasdienybėje.

Nors PFAS medžiagos atrastos 1930 m., jų naudojimas iki 2000 m. pradžios buvo beveik nereguliuojamas, o neigiama įtaka slėpta iki 1990 m. pabaigos.

„DuPont“ buvo pirmasis teflono gamintojas, paskui, aišku, atsirado ir kitų PFAS medžiagų, bet visos jos pasižymėjo panašiomis savybėmis ir turėjo fluorintą dalį, kuri ir nulėmė tiek praktines savybes, tiek ir tą didelę problemą, susijusią su aplinkosauga. „DuPont“ Minesotos valstijoje ilgą laiką dideliais kiekiais gamino šias medžiagas, aplinkos tarša buvo didelė, pastebėtas didelis neigiamas poveikis“, – priešistorę pasakoja Kauno technologijos universiteto Aplinkosaugos technologijos katedros docentė Inga Urniežaitė.

Dabar PFAS apima tūkstančius sintetinių cheminių medžiagų. Didžioji dalis jų yra sudarytos iš anglies grandinių, kuriose bent vienas anglies atomas yra „fluorintas“ – tai reiškia, kad, be anglies atomų, jis yra susijungęs su vienu ar keliais fluoro atomais.

Aplinkoje nėra tokių bakterijų, grybų [kurie suskaidytų PFAS] ar tiesiog UV spinduliuotės poveikyje jie negali suskilti iki kažkokio natūralaus galutinio produkto.

I. Urniežaitė

Anot VILNIUS TECH Aplinkos apsaugos instituto profesorės, Aplinkos apsaugos instituto vyriausiosios mokslo darbuotojos Editos Baltrėnaitės-Gedienės, kelios pagrindinės savybės skiria PFAS nuo kitų cheminių medžiagų ir prisideda prie jų cheminio stabilumo.

Miškas | E. Blažio / LRT nuotr.

„Pirma, PFAS turi anglies grandinės pagrindą. Ilgos PFAS grandinės yra dažniausiai aptinkamos aplinkoje ir dažnai vadinamos „senaisiais“ PFAS, nes dėl stabilumo ir vandenį atstumiančių savybių jos naudojamos nuo 1940 m. Nors kai kurie gamintojai dar 2000-ųjų pradžioje palaipsniui pašalino kai kuriuos iš šių senųjų PFAS iš tam tikrų produktų ir procesų, šių teršalų dėl jų patvarumo ir toliau aptinkama aplinkoje.

Trumpos grandinės PFAS taip pat yra patvarūs, o kai kurie gali bioakumuliuotis ir sukelti neigiamą poveikį žmonių sveikatai, yra judrūs ir dar sunkiau pašalinami iš vandens, sunkiai skaidomi, patvarūs aplinkoje ir plačiai naudojami pramonėje“, – pasakoja mokslininkė.

Būtent dėl savo patvarumo ir atsparumo skaidymuisi aplinkoje PFAS gavo „amžinųjų cheminių medžiagų“ titulą.

„Aplinkoje nėra tokių bakterijų, grybų [kurie suskaidytų PFAS] ar tiesiog UV spinduliuotės poveikyje jie negali suskilti iki kažkokio natūralaus galutinio produkto. Jeigu PFAS bet koks junginys pateko į aplinką, jisai galbūt pakis aplinkoje, tarkim, iš labai kompleksinio junginio pavirs paprastesniu, bet vis tiek tas fluoras ir fluoro organinis junginys, gal ir kitos struktūros, liks aplinkoje beveik amžinai, nes pats fluoras nebegali į kažką suskilti“, – pasakoja I. Urniežaitė.

Inga Urniežaitė | KTU nuotr.

Yra kiekvieno namuose

Gamintojus vilioja ypatingos PFAS medžiagų savybės, tad drabužiai, elektronika, virtuvės reikmenys ar kosmetika – tai tik keletas sričių, kuriose paplitęs PFAS naudojimas.

„Didelis terminis stabilumas, atsparumas karščiui ir cheminiam skilimui, gebėjimas atstumti ir vandenį, ir riebalus tuo pačiu metu – šios savybės labai pageidaujamos ir todėl atsiranda labai didelis taikomumas. Dažnu atveju pritaikoma yra buityje, tai reiškia, kad kiekvieno mūsų namuose tikrai yra tų PFAS turinčių medžiagų, net neabejoju“, – teigia I. Urniežaitė.

Kiekvieno mūsų namuose tikrai yra tų PFAS turinčių medžiagų, net neabejoju.

I. Urniežaitė

Keptuvėje termiškai apdorojami grybai | „Shutterstock“ nuotr.

Anot E. Baltrėnaitės-Gedienės, „amžinieji chemikalai“ plačiai naudojami vartojimo prekėse, pramonėje ir gaisrų gesinimo putose.

„PFAS buvo rasta nepridegančiuose virtuvės reikmenyse, dėmėms atspariuose minkštuose balduose, baldų cheminėse dangose, vandeniui atspariuose drabužiuose, picų pakavimo dėžutėse, tarpdančių siūluose, greito maisto pakuotėse, spragintų kukurūzų maišeliuose, skirtuose spraginti mikrobangų krosnelėse, vaškuose ir dažuose, vandeniui atspariose medžiagose, naudojamose drabužiams (pvz., lietpalčiams).

Pramoninis PFAS panaudojimas apima chromavimą, elektronikos gamybą, naftos ir kasybos operacijas, baldų apdirbimą, tekstilės pramonę. PFAS pagrindu yra pagamintos gaisrų gesinimo putos, žinomos kaip B klasės vandeninę plėvelę formuojančios putos (AFFF), skirtos užsidegusiems skysčiams (pvz., benzinui, alkoholiui) gesinti. ES ir Lietuvoje tokios putos jau keičiamos PFAS neturinčiomis gaisrų gesinimo priemonėmis“, – vardija pašnekovė.

Tad reiktų vengti produktų su „Scotchguard“ arba „Goretex“ danga, taip pat dažnai „amžinieji chemikalai“ naudojami ir daugumos kosmetikos produktų gamyboje.

„Labai dažnas dantų siūlas, akių tušas, ypač vandeniui atsparus [jų turi]. Tai netgi tie produktai, kuriuos tiesiogiai ant savęs, kaip sakant, naudojame, gali turėti šitų amžinųjų teršalų“, – priduria I. Urniežaitė.

Dantų siūlas | „Shutterstock“ nuotr.

Didelis pavojus sveikatai

Nors „amžinieji chemikalai“ plačiai naudojami visame pasaulyje, vis daugiau dėmesio skiriama jų keliamam neigiamam poveikiui aplinkai ir žmonėms.

„Dėl dešimtmečius trukusio plataus PFAS medžiagų naudojimo iš jų PFOA ir PFOS yra labiausiai paplitę aplinkoje ir žmonių organizme, todėl šių dviejų PFAS poveikis sveikatai yra plačiausiai tiriamas. Jos siejamos su neigiamu poveikiu sveikatai, tokiu kaip vaisiaus vystymosi sutrikimai, sėklidžių vėžys, inkstų vėžys, poveikis kepenims, imuninės sistemos poveikis, padidėjęs kraujospūdis nėštumo metu, neigiamas poveikis skydliaukei, opinis kolitas ir padidėjęs cholesterolio kiekis“, – vardija E. Baltrėnaitė-Gedienė.

Remdamiesi tyrimais mokslininkai daro prielaidą, kad 20 proc. PFOS ir PFOA veikia žmones per geriamąjį vandenį. 2021 m. sausio 12 d. įsigaliojo ir nauja geriamojo vandens direktyva, kuri numato 0,5 µg/l ribą visiems PFAS ir 0,1 µg/l ribą 20 PFAS sąrašo junginių sumai.

Vanduo | E. Blažio / LRT nuotr.

„Požeminiame vandenyje, kuris plačiausiai naudojamas Lietuvos gėrimo tikslams, Lietuvos geologijos tarnyba PFAS neaptiko, tačiau PFAS gausu paviršiniuose vandens telkiniuose (upėse, ežeruose), biotoje, dirvožemyje, sąvartyno filtrate“, – pasakoja pašnekovė.

Likę 80 proc. į mūsų organizmus patenka kitais būdais, pavyzdžiui, per kontaktą su PFAS turinčiais produktais, vartojant PFAS pakuotėse esantį maistą, įkvepiant šių medžiagų, joms sklindant nuo valiklių, kilimų ar baldų.

„Vartojant produktus iš maistinių kultūrų, užaugintų PFAS užterštame dirvožemyje, pavyzdžiui, kai į tokį dirvožemį buvo įterpta nuotekų dumblo. Vartojant maistą, pavyzdžiui, pieną, žuvį, vaisius, kiaušinius iš įmonių, kurios taip pat toje teritorijoje gamina PFAS arba gaminimo procese naudoja PFAS“, – komentuoja mokslininkė.

Tarša pasiekė ir Lietuvą

Nors Lietuvoje nesusiduriame su geriamojo vandens užterštumu PFAS medžiagomis, 2023 metais tarptautiniame žiniasklaidos projekte Europos mastu identifikuota apie 23 000 vietų, kuriose nustatyta PFAS tarša.

„Lietuvoje – tai paviršinis vanduo Nemune, Neris, vandens telkinių vanduo ties sąvartynais, nuotekų valyklomis, pramonės įmonėmis“, – vardija E. Baltrėnaitė-Gedienė.

Nemunas | D. Umbraso / LRT nuotr.

Anot mokslininkės, PFAS gali patekti į aplinką keliais būdais, kurie skirstomi į pirminius ir antrinius šaltinius. Pirminiai šaltiniai sukelia PFAS taršą, o antriniai šaltiniai perneša pirminių šaltinių sukeltą taršą.

„Iš gamybos pramonės ir deginimo įrenginių PFAS į aplinką patenka su nuotekomis, kietomis atliekomis, bioskaidžių atliekų pagrindu suformuotose dirvožemio gerinimo priemonėse (pvz., kompostas) ir emisijomis į orą. Į atmosferos orą patekę PFAS, sausuoju būdu ar su krituliais nusėda aplinkos komponentuose (pvz., dirvožemio, augalų, vandens telkinių) ir toliau veikia aplinkos kokybę ir kartu visuomenės sveikatą“, – teigia pašnekovė.

Lietuvoje – tai paviršinis vanduo Nemune, Neris, vandens telkinių vanduo ties sąvartynais, nuotekų valyklomis, pramonės įmonėmis (vietos, kur, 2023 m. duomenimis, aptikta PFAS – LRT)

E. Baltrėnaitė-Gedienė

Iš nuotekų valymo įrenginių PFAS į aplinką patenka kartu su nuotekomis, nes daugumoje nuotekų valyklų dar nėra technologijų, šalinančių šiuos mikroteršalus.

„Be to, PFAS lieka ir nuotekų dumble, todėl naudojant nuotekų dumblą dirvožemiui gerinti kyla rizika PFAS patekti į dirvožemį ir į jame auginamas kultūras. Dėl plataus PFAS naudojimo vartojimo prekėse, PFAS aptinkami sąvartynuose, sąvartynų filtrate. Jo išvalymas priklauso nuo turimų mikroteršalų valymo technologijų“, – pasakoja E. Baltrėnaitė-Gedienė.

Nuotekos | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.

Lietuvoje šiuo metu įgyvendinamas projektas „Interreg“ Kaune, kai miesto nuotekų valykla vykdo PFAS ir kitų mikroteršalų šalinimo iš nuotekų bandymus, taikydami projekto partnerių sukurtas technologijas. PFAS stebėsenai biologinėse terpėse Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija 2023–2028 m. įgyvendina projektą „Biologinio stebėsenos modelio sukūrimas ir įdiegimas“, o VILNIUS TECH, drauge su kitomis šalimis, vykdo projektą, skirtą dalintis patirtimi „amžinųjų chemikalų“ valdymo ir mažinimo klausimais.

Mokslininkių teigimu, rimtą šios problemos vertinimą galima matyti ir tarptautinėje arenoje. Šiuo metu PFAS įtraukti į Stokholmo konvenciją. ES mastu PFAS ribojami Cheminių medžiagų registravimo, įvertinimo, autorizavimo ir apribojimo reglamento (REACH) pagrindu padedant Europos cheminių medžiagų agentūrai (ECHA).

Prisidėti prie PFAS poveikio mažinimo gali kiekvienas

Valstybės institucijoms formuojant bendrą PFAS valdymo programą, kiekvienas iš mūsų taip pat galime imtis veiksmų, saugodami savo ir savo artimųjų sveikatą. E. Baltrėnaitė-Gedienė pateikia 10 patarimų, kaip tai padaryti:

• Atsisakykite nepridegančių virtuvės reikmenų, net jei ant jų parašyta „be PFOA“ (PFAS rūšis). Kaitinami aukštoje temperatūroje, PFAS turintys virtuvės reikmenys išskiria garus, kurie gali sukelti žmonėms į gripą panašius simptomus. Netikėkite etiketėmis „be PFOA“, nes tai gali reikšti tik tai, kad vienas iš PFAS junginių (pvz., PFOA) buvo pakeistas kitu PFAS. Nerūdijančio plieno ir ketaus virtuvės reikmenys gali būti puikios alternatyvos.
• Jei negalite pakeisti virtuvės reikmenų, sumažinkite kaitrą. Nešildykite nepridegančių virtuvės reikmenų ir niekada nenaudokite jų orkaitėje, įkaitintoje 400 laipsnių ar aukštesnėje temperatūroje. Taip pat niekada nenaudokite grandomųjų valiklių nepridegantiems paviršiams valyti, nes tokiu būdu danga su PFAS pernešama ant jūsų maisto ar į aplinką.
• Jei mėgstate spragintus kukurūzus, spraginkite juos patys. Spragintų kukurūzų maišeliai, skirti mikrobangų krosnelei, paprastai turi PFAS dangą viduje, kuri gali lengvai pereiti į maistą ir patekti į orą atidarius maišelį. Verčiau pirkite birius spraginimui skirtus kukurūzus ir spraginkite juos uždengtoje keptuvėje ant viryklės arba popieriniame maišelyje mikrobangų krosnelėje.

Spragėsiai | J. McDonald / „Flickr” nuotr.

• Valgydami ne namuose atsineškite savo metalinį arba stiklinį indą, kad galėtumėte parsinešti namo likučius. Taip išvengsite PFAS išsinešti skirtuose induose ir sumažinsite atliekų kiekį. Taip pat ribokite vartojimą tokių maisto produktų kaip mėsainiai, pyragaičiai ar gruzdintos bulvytės, kurie pateikiami riebalams atspariose pakuotėse. Tyrimais nustatyta, kad PFAS aptinkami beveik pusėje tirtų vyniojimui skirtų ar konditerinių maišelių.
• Nenaudokite PFAS dengtų tarpdančių siūlų. Kai kuriuose tarpdančių siūluose yra PFAS, todėl jie tampa sąlyčio su PFAS šaltiniu. Prieš apsiperkant geriausia „Google“ paieškoje įvesti „be PFAS“.
• Reikalaukite PFAS neapdoroto kilimo. Neapdoroto kilimo pasirinkimas gyvenamųjų patalpų rinkoje yra ribotas, tačiau prašymas dėl alternatyvos be PFAS padės parodyti saugesnių variantų poreikį.

Kilimas | „Shutterstock“ nuotr.

• Venkite dėmėms atsparių dangų. Dėmių prevencija naudojant „Scotchguard“ purškiklius ar kitas PFAS turinčias dangas kelia riziką PFAS patekti į jūsų organizmą. Pirkdami baldus, atsižvelkite į poliesterio ar plastiko pagrindu pagamintus audinius, kurie jau yra atsparūs dėmėms arba lengvai valomi, ir rinkitės tamsesnes spalvas. Kiek įmanoma, venkite sausojo valymo.
• Skaitykite etiketes. Venkite produktų, įskaitant kosmetiką, lakus ir namų apyvokos daiktus, kurių sudedamųjų dalių sąraše yra PTFE, „fluoras“ arba „perfluoras“.
• Pirkdami reikalaukite drabužių ir sporto įrangos be PFAS. Kai kurios įmonės šiuo metu bando pertvarkyti savo produktus be PFAS. Venkite produktų ir audinių su „Scotchguard“ arba „Goretex“ danga.
• Paprašykite savo vandens tiekėjo atlikti PFAS tyrimus – patikrinti jums tiekiamą geriamąjį vandenį.