Paskynų bendruomenė, kaip nė viena kita rajone, turi nuosavus bendruomenės namus – pačiame kaimo centre stovintį pastatą. Birželį prie jo paskyniškiai pradėjo statyti priestatą – savo pajėgomis ir savo lėšomis. Turtinga bendruomenė! Bendruomenės pirmininkas Vaidas Vaičiukynas neneigia, kad turtinga, tik didžiausias turtas, pasak jo, – žmonės, vieningi ir susitelkę, ir tokie visada gyveno šiame kaime.
Su meile savo kaimui
Statybų darbai Paskynuose užvirė birželį – statomas bendruomenės namų priestatas, visi, kas nori ir gali, prisideda darbu, technika, medžiagomis. Statybos susijusios su nauju bendruomenės įgyvendinamu projektu, bet nėra to projekto dalis.
Paskynų bendruomenė gavo finansavimą VVG „Nemunas“ teiktam projektui „Sveikesnė visuomenė panaudojant atsinaujinančius energijos šaltinius“. Bendruomenės namų pastatas bus apšiltintas, nudažytas, pakeista stogo danga, o ant stogo sumontuota saulės elektrinė, tieksianti energiją naujai šildymo sistemai oras-vanduo. Projektas bus įgyvendinamas VVG „Nemunas“ administruojamomis ES programų lėšomis, o 20 proc. (13848,11 Eur) bendrojo finansavimo skirs Jurbarko r. savivaldybė.
O tuo pačiu bendruomenė nutarė pasistatyti seniai suprojektuotą priestatą, kuriame pagal projektą numatyta įrengti poilsio kambarį, dušą ir pirtį.
„Mūsų bendruomenės gyvavimo pradžia – 2011 metų vasario 14-oji. Nesunku atsiminti, juk tai Valentino diena – bendruomenę įsteigėm su meile savo kaimui“, – šypsosi bendruomenės pirmininkas ir pasakoja priešistorę, kuri susijusi su seniūnaitijomis. Jos pradėtos steigti 2009 m. ir Paskynus norėta priskirti Vadžgiriui. Tačiau Paskynai – kaimas nemažas, žmonės aktyvūs ir jie norėjo turėti savo seniūnaitiją.
Ir turi, o pirmasis ir iki šiol seniūnaičiu renkamas Algis Dobilas tapo ir įkurtos bendruomenės pirmininku, o jai įregistruoti paskolino savo namų adresą. Tačiau gana greitai bendruomenė įsigijo savo namus, ir dargi nuosavybės teise.
Pastatą, kuriame yra buvusi kolūkio kontora, paskui pieno surinkimo punktas, Paskynų bendruomenė nusipirko.
„Kai išgirdome, kad pastatas parduodamas ir jame planuojama atidaryti lentpjūvę – pačiam kaimo centre! – ėmėmės iniciatyvos ir derybų su savininkais, kad parduotų mums. Bendruomenė ėmė paskolą, pridėjom savo lėšų ir 2011 m. gegužę įsigijom nuosavybės teise pastatą su 23 arų žemės sklypu už 14 tūkstančių 358 litus. Tai buvo dideli pinigai, – sakė dabartinis bendruomenės pirmininkas V. Vaičiukynas. – Bet per keletą metų iš nario mokesčio ir gyventojų pervedamos paramos išsimokėjom paskolą, o palūkanas dengti pagelbėjo savivaldybė.“
Paskynų bendruomenė, beje, savivaldybėje yra tarp organizacijų, gaunančių daugiausia gyventojų paramos, vadinamųjų procentų, o tai irgi kalba apie stiprų bendruomeniškumą.
Gausi ir turtinga
„Prieš keletą metų gyvenamąją vietą Paskynuose buvo deklaravę apie 200 gyventojų, o bendruomenėje buvo per 90 narių. Dabar gyventojų jau mažiau, ir mūsų bendruomenės narių sumažėję, dabar turim 86“, – skaičiuoja bendruomenės pirmininkas.
Galima sakyti, kad į bendruomenę yra įstoję pusė gyventojų, kita pusė – vaikai, seneliai… Gausi ir turtinga Paskynų bendruomenė!
„Kiek žinau, Jurbarko rajone nėra nuosavus namus turinčių bendruomenių, o ir šalyje, jei yra, turbūt nedaug, – sako V. Vaičiukynas. – Bendruomenės nario metinis mokestis – tik 6 Eur ir nariai turi privilegiją bendruomenės namais naudotis nemokamai privatiems renginiams, visko čia vyksta – nuo krikštynų iki laidotuvių. O ne bendruomenės nariai irgi gali naudotis, bet sumokėję nustatytą mokestį.“
Iš ankstesnių projektų lėšų namų kiemas ir takai iškloti trinkelėmis, sutvarkytos ir apšiltintos vidaus patalpos, įrengtas grindų šildymas, yra salė, virtuvėlė, tualetas. Nupirkta stalų ir kėdžių – 70 žmonių gali susėsti, yra multimedija, gali vykti įmonių renginiai, užsuka žygeiviai.
Ūkiškas sprendimas
„Tos statybos labai nuskambėjo, bet tai nėra dideli darbai – pastatas pailgėjo tik keturiais metrais“, – apie bendruomenės namų priestatą sakė V. Vaičiukynas.
Priestatas irgi turi priešistorę. Kai įsigijusi pastatą bendruomenė rengėsi renovuoti jo vidų, reikėjo projekto. Pasisamdė architektą, o jis tuo pačiu suprojektavo ir priestatą. „2016 m. buvo sutvarkytas vidus, o dabar gavom finansavimą pastato išorei tvarkyti, bet statybos darbai pagal šį projektą nenumatyti, tad nutarėm iš savų lėšų ir savo jėgom pastatyti priestatą, kad apšiltinti galėtume iškart visą pastatą“, – ūkiškus sprendimus dėsto bendruomenės vadovas.
„Savų jėgų“ jis neįvardijo, sakė: „Prisidėjo visi bendruomenės nariai, na, beveik visi. Vieni atvežė žvyro, kiti davė plytų, kiti atvažiavo su savo technika ir visi dirbo – vieni daugiau, kiti mažiau, kas kiek galėjo, prisidėjo ir prisideda, nes tie reikalai dar nėra baigti. Ir vyresnieji, ir jaunimas, nes tie bendruomenės namai ir liks jaunimui, ir visas kitas bendruomenės turtas.“
Tikisi, kad nesibaigs
„Bendruomenės namai mūsų kaimui yra viskas – viso kaimo susibūrimo vieta, didžiuojamės, kad turime namus ir jais rūpinamės. Švenčių, suėjimų visokių būna, ir žmonės noriai ateina. Tikimės, kad su mumis nesibaigs ta bendruomenė“, – sakė V. Vaičiukynas.
Paskynų jaunimas – mokyklinio amžiaus, o vasarą jaunimo padaugėja, nes pas senelius parvažiuoja anūkai. Ir apie juos pagalvota – yra treniruokliai, vaikų žaidimų aikštelė.
„O dabar ir mūsų kaimo vaikai dainuoja – parėjo į kaimą jauna šeima ir ėmėsi iniciatyvios, subūrė ansambliuką, dainuoja per renginius – visiems smagu“, – sakė bendruomenės pirmininkas.
Pasak jo, retas atvejis, kad jauna šeima, neturinti čia šaknų, atsikraustytų į Paskynus. Tačiau bendruomenės dėka išasfaltuotas kelias – pusantro kilometro nuo Vadžgirio iki Paskynų – gal padarys šią vietą patrauklesnę jaunoms šeimoms? To ir siekia veiklūs bendruomenės žmonės, dirbantys savo kaimo labui.
Kaip iš knygos
„Norėčiau labai pasidžiaugti visais mūsų bendruomenės nariais ir ne bendruomenės nariais – visais kaimo gyventojais, mūsų vienybe, susitelkimu. Albino Stoškaus knygoje „Vadžgirys“ rašoma, kad Paskynai nuo seno garsėjo kaip vieningas ir draugiškas kaimas. Toj knygoj aprašytas toks atvejis, kad vienas žmogus artėjant lietui skubinosi suvežti šieną. Darbo buvo daug, baiminosi, kad nespės, ir apsidžiaugė pamatęs, kad visas kaimas su vežimais suvažiavo padėti. Šienas buvo išgelbėtas. Ta draugiškumo dvasia pareina iš senesnių laikų, ir džiugu, kad mūsų vienybė tęsiasi, esam draugiški, susitelkę – ir džiaugsme, ir nelaimėje“, – taip Paskynų bendruomenės pirmininkas norėjo baigti pokalbį.
Bet paklausiau dar apie pirtį. Seniau dažname kaime būdavo ir pirtis.
„Tai – mūsų tolimesnės ateities vizija. Mes galvojame antrame aukšte įrengti nakvynės kambarį, ir gal atsiras norinčių atvykti į kaimą, pailsėti bendruomenės namuose, o mes galėsime užsidirbti pinigų bendruomenės reikmėms. O gal ir kaimo žmonėms ta pirtis bus reikalinga“, – ateities planus praskleidė pašnekovas.
