Dėl Klausučių kultūros centro pastato verda aistros. Ieškant visiems – ir gyventojams, ir verslui – priimtino varianto, sutarimo kol kas nedaug. Vieniems trūksta informacijos, kitų dėliojamiems planams – pasitikėjimo, treti linkę kalbėtis pakeltu tonu. Ir vis labiau ryškėja, kad Jurbarko r. savivaldybės tarybai sprendžiant šio nykstančio pastato likimą teks atmesti emocijas, įvertinti galimybes ir priimti politinį sprendimą.
Raštas po rašto
Kažkada vienos didžiausių rajono gyvenvietės centre buvęs didingas Klausučių kultūros centro pastatas pamažu pagal būklę artėja prie apleistųjų sąrašo. Nors gyvybės jame yra, ir, vietinių gyventojų nuomone, pastatas dar nėra toks prastas, tačiau realybė nelinksma – jam sutvarkyti reikėtų didelių investicijų, o savivaldybė neslepia, kad tokių pinigų neturi iš kur paimti. Nėra ko tikėtis ir europinės paramos, kurios prioritetai šiandien suka jau visai kitomis kryptimis.
Apie tai balandžio 3 d. kalbėta savivaldybėje, susitikus savivaldybės vadovams, tarybos frakcijų atstovams ir klausutiškiams – pasitarime Klausučių bendruomenės centrui atstovavo Daivutė Gvildienė ir Rasa Danaitienė, dalyvavo Seredžiaus seniūnijos seniūnė Rimantė Pavalkienė ir Klausučių seniūnaitė Dovilė Gotautienė. Iki šio susitikimo buvo eita savivaldybės vadovams ir rajono politikams adresuotais raštais, tačiau iki šiol aiškaus ir konkretaus atsakymo nėra.
Dar pernai rugsėjo 23 d. UAB „Sematix“ raštu kreipėsi į savivaldybės merą Skirmantą Mockevičių, prašydama apsvarstyti Klausučių kultūros centro pastato pardavimo galimybę. Šis verslas jau anksčiau įsigijo šalia kultūros centro buvusius griuvėsius, vietoje kurių pastatė naują šiuolaikišką pastatą, kuriame duris jau atvėrė ilgalaikio gyvenimo namai „Perpetuus“.
„Žvelgdami į ilgalaikę perspektyvą, vertindami tokių socialinių paslaugų poreikį ir savo įmonės galimybes planuotume plėtrą. Jeigu mums būtų suteikta galimybė plėstis, sukurtume dar daugiau darbo vietų vietiniams bei aplink esančių gyvenviečių gyventojams“, – kreipimesi į merą rašo UAB „Sematix“. Kaip plėtros galimybę verslininkai matytų dabartinį kultūros centro pastatą, kurį rekonstravus taip pat pritaikytų socialinėms paslaugoms. „Sematix“ požiūriu, taip būtų ne tik sutvarkytas prastos būklės pastatas ir infrastruktūra aplink, bet gyvenvietė taptų gražesne ir tvarkingesne. Be to, ieškodami darbuotojų jau veikiantiems „Perpetuus“ senjorų namas, verslininkai pirmenybę teikia ir jau įdarbina vietinius žmones.
Tačiau verslininkų įžvalgos priimtinos ne visiems klausutiškiams, ypač priešiškai nusiteikęs Klausučių bendruomenės centras ir jo aktyviausieji nariai. Klausučių bendruomenės centro valdybos pirmininkė D. Gvildienė raštais neatsiliko nuo verslininkių. 2023 m. lapkričio 17 d. ji kreipėsi į merą, savivaldybės administracijos direktorę Rūtą Vančienę ir Jurbarko r. savivaldybės tarybą, prašydama Klausučių kultūros centro pastato antrąjį aukštą pagal panaudos sutartį perduoti bendruomenei.
Bendruomenės iniciatyvos
Negana to, D. Gvildienė ėmėsi iniciatyvos ir įsteigė dar vieną nevyriausybinę organizaciją – Panemunės trečiojo amžiaus universitetą ir tapo jo rektore. Tarp steigėjų yra ir jos bendramintė R. Danaitienė. Prieš tai raštu, o ir atvykusios į savivaldybę moterys pristatė bendruomenės veiklą, priminė padarytus darbus ir išdėstė planus. D. Gvildienė teigė, kad aktyvi bendruomenė, turinti 120 narių, vienija vietinius gyventojus prasmingiems darbams, o dar aktyviau dirbs įveiklinus Panemunės trečiojo amžiaus universitetą: ir vyresnių gyventojų užimtumą garantuos, ir jaunimo pritrauks, ir vaikus į Klausučius iš Vilkijos sugrąžins, taip atgaivinant dabar žlugdomą mokyklą.
Didžiausia problema bendruomenės aktyvistės įvardijo patalpas, esą be patalpų neįsibėgėja universitetas, o Klausučių bendruomenės centras ne tik neturi kur laikyti susikaupusios dokumentacijos, bet negali įgyvendinti ir savo veiklos programos. Tad žvilgsnis krypsta į vienintelę esą tinkamą vietą – antrąjį kultūros centro pastato aukštą. Be to, moterys teigė, kad ši bendruomenė yra pasiruošusi stiprinti ir sveikatinimo veiklas, akcentavo, koks brangus klausutiškiams yra parkas ir kitos visuomenės poreikiams skirtos žaliosios erdvės, kurios dabar jau yra atsidūrusios Nacionalinės žemės tarnybos akiratyje, formuojami sklypai, kurie greičiausiai bus parduodami. Bendruomenė, kaip ir verslininkai, taip pat laukia atsakymo.
Politikams kilo abejonių
Neatmetant bendruomenės svarbos ir įvardijamų gražių ketinimų, minėtame susitikime savivaldybės tarybos nariams kilo nemažai klausimų. Darius Virvilas pasitikslino, ar noras bendruomenei ir tik ką įsteigtam Panemunės trečiojo amžiaus universitetui įsikurti kultūros centre kilo tik dabar, kai paaiškėjo, kad pastato siektų verslas? Algirdas Gudaitis priminė ankstesnius Klausučių bendruomenės centro projektus, kurių, pasak politiko, buvo imtasi entuziastingai, bet darbai iki galo nepadaryti. Tarybos narys bandė įvertinti, kiek bendruomenė pajėgi įgyvendinti išsikeltus tikslus. Tarybos narė Zita Sorokienė kalbėjo apie verslo ir bendruomenės santykį: „Kai nori ateiti verslas, bendruomenė prieštarauja.“ Jos įsitikinimu, reikėtų kalbėtis, o sutarimas būtų naudingas visoms pusėms.
Savivaldybės meras S. Mockevičius keliskart pakartojo, kad verslas pastato prašo plėtrai ir tą darytų Klausučių naudai, tačiau su bendruomene pyktis nenori, tad jei sutarimo nebus, verslas neateis ir nieko nedarys. Savivaldybės vadovas nesuteikė vilčių dėl pastato renovacijos savivaldybės iniciatyva – pinigų tam nėra. S. Mockevičius kvietė pasvarstyti apie patalpas Klausučių mokykloje ir veiklai susitelkti jose. Mokinių mažėja, o erdvių – daug, išnaudojant mokyklos aktų, sporto salę, kitas laisvas patalpas galbūt reikėtų galvoti apie daugiafunkcį centrą, tenkinantį ne tik mokyklos, bet ir visų klausutiškių įvairiapusę veiklą.
Tačiau Klausučių bendruomenės centro pirmininkė D. Gvildienė kirste nukirto – mokyklos aplinka jaunimo nesudominsi, ir pateikė Vasaros palydų pavyzdį, per kurias ir alaus reikėtų išgerti, bet alkoholiniai gėrimai ir mokykla nesiderins. Bendruomenės atstovės nematė didelės problemos, kaip ir iš kokių lėšų garantuotų nepigų kultūros centro patalpų šildymą, padengtų kitas išlaidas. Vietoje to, kritikos strėlės lėkė kultūros centro direktoriaus, vadovaujančio ir Klausučių mokyklai, Michailo Astašenkovo pusėn. Pasak R. Danaitienės, Klausučių kultūrai reikia iniciatyvesnio direktoriaus, o tada ir kultūros namai atsigautų. Ji tvirtino, kad kultūros centre nelikę nei vadovų, nei kolektyvų, o tie, kas dar yra, pasiūlymu keltis į mokyklą neapsidžiaugtų.
Seniūnė gandus atmetė
Daug ką paaiškinti susitikime turėjo Seredžiaus sen. seniūnė R. Pavalkienė. Seniūnė pripažino, kad suderinti skirtingus interesus – sudėtinga, tačiau jau nuveiktus investuotojų darbus steigiant ilgalaikio apgyvendinimo namus „Perpetuus“ ji vertino kaip teigiamą patirtį ir sakė, kad verslo rezultatus mato, o dėl bendruomenės veiklos kirba abejonė.
Pagrindo tokiai nuomonei seniūnė teigė turinti, ir neigė Klausučių bendruomenės centro atstovių skleidžiamas kalbas, kad būtent seniūnė iniciavo verslininkams patrauklių sklypų formavimą. Pasak R. Pavalkienės, seniūnija Nacionalinės žemės tarnybos planams įtakos neturi. Kalbant apie viešąsias erdves, skirtas visuomenės poreikiams, seniūnė priminė, kad jas tvarko ir pagal galimybes prižiūri ne kas kitas, o seniūnija, tik trijų darbininkų rankų visai seniūnijai aprėpti, aišku, yra per mažai.
Išsisakyti buvo leista visiems, bet į Klausučius bendruomenės centro moterys grįžo su tomis pačiomis nuostatomis kaip ir važiuodamos į savivaldybę. Virš politikų ir savivaldybės vadovų galvų, panašu, pleveno kita vizija: svarbu išgirsti vietinius žmones, bet atsisakant investuotojų, sprendimai dėl probleminio pastato bus nustumti dešimtmečiams. „Sutarimo reikia, jei nepavyks rasti susitarimo, priims taryba“, – sakė meras S. Mockevičius.
Rinkosi gyventojai
Balandžio 4-osios pavakare į Klausučių kultūros centrą jau rinkosi klausutiškiai. Žmonėms buvo svarbu ne tik kultūros centro pastatas – jie turėjo ir daugiau klausimų, tad susirinko gana gausiai. Gyventojai domėjosi asfalto nesulaukiančiais žvyrkeliais, apleistais garažais, tvartais ir kitomis privačiomis valdomis, be abejo – ir mokyklos likimu, tačiau garsiausiai vis tik diskutuota apie kultūros centro pastatą, planuojamus parduoti valstybinės žemės sklypus ir pagrindinę Klausučių gyvenvietės A. Daugėlos gatvę. Nemažą jos dalį planuojama asfaltuoti, tačiau projektą stabdo aktyviosios klausutiškės Daivutės Gvildienės nuostatos. Su gatve besiribojantis sklypas turi kelis bendrasavininkus, šie, išskyrus D. Gvildienę, pasirašė, o pastaroji su projektiniais sprendiniais nesutinka. Nepavykus parengti projekto, nebus ir asfalto, tačiau tai kita tema.
Grįžtant prie Klausučių kultūros centro pastato ir Klausučių bendruomenės centro planų įsikurti antrajame jo aukšte vieningos nuomonės nebuvo. Ypač garsiai savo požiūrį ne tik dėl prašomų patalpų, bet ir kitais klausimais, reiškė Klausučių bendruomenės centro nariai, čia pat kitų klausutiškių sukritikuoti, kad iš tokios gausios, kaip pristatoma, bendruomenės į susirinkimą atėjo tik nedidelė grupelė.
Gyventojus seniūnė R. Pavalkienė informavo apie verslininkų ir bendruomenės ketinimus dėl patalpų, paneigė gandus dėl seniūnijos įtakos Nacionalinei žemės tarnybai Klausučiuose formuojant valstybinės žemės sklypus. Dėl jų gal tiek triukšmo nekiltų, jei ne bendruomenės centro įžvalgos, kad ir žemę galimai nupirks tas pats verslas.
Tiesa, besiaiškinant, ką ir kur norėtų veikti Klausučių bendruomenės centras, paaiškėjo, kad patalpas bendruomenė turi, tik jų panaudos sutartis su savivaldybe pasibaigė 2017 m. Prieš pora metų pradėjus judinti patalpų nuomos pagal panaudą klausimą, šis įstrigo, nes, kaip teigta susirinkime, Klausučių bendruomenės centro pirmininkė D. Gvildienė savivaldybei nepateikia tinkamo prašymo. Tiesa, senosios bendruomenės patalpos esą yra netinkamos, be vandens ir elektros. Anksčiau elektrą prireikus „tiekė“ ta pati D. Gvildienė, iš greta esančių jos privačių patalpų. Atrodytų, kad Klausučiuose daug kas susipynę tarp privačios nuosavybės ir visuomeninės paskirties statusą turinčių dalykų.
Aptarė Kolegija
Intrigomis ir nesutarimais apaugusį klausimą dėl Klausučių kultūros centro pastato į balandžio 8 d. posėdžio darbotvarkę įsitraukė ir savivaldybės Kolegija. Politikai, aptarę Klausučių gyventojų susirinkimo nuogirdas, vis tik linko, kad liepos mėnesio sprendimo projektas dėl kultūros centro pastato turėtų atsirasti savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkėje.
Buvo aiškiai ištransliuota, kad lėšų prikelti susidėvėjusį pastatą savivaldybė neturi, bet turi ištuštėjusią mokyklą, kurioje vietos turėtų pakakti visai bendruomenei. Kolegijos nariai sutiko, kad kalbėtis su žmonėmis dar reikia, gyventojus turi pasiekti tiksli informacija, tačiau, pasak mero, įtikinėti neįtikinės, todėl reikalinga politinė valia – savivaldybės tarybos sprendimas.
pasigedo pozityvumo ir abejojodeklaruojama narių gausa.
