Regionų ligoninės su nerimu laukia sprendimų dėl intensyviosios terapijos tinklo (1)

Regionų ligoninės su nerimu laukia galutinių sprendimų dėl intensyviosios terapijos tinklo pertvarkos. Siekiant centralizuoti teikiamas paslaugas, kuriami klasteriai. Ministerija sprendimus žada kovo mėnesį, kai bus įvertinta, ar į klasterius patekusios ir milijoninį finansavimą gavusios ligoninės atitinka nustatytus kriterijus. Likusiosios už brūkšnio vilties nepraranda, atsinaujinti bando savomis lėšomis.

Jurbarko ligoninės intensyvios terapijos skyriuje – šešios lovos. Užimtos dažniausiai būna keturios. Dauguma pacientų čia patenka atvykę skubios pagalbos.

Jurbarko ligoninė – viena iš įstaigų, kurios patenka į intensyvios terapijos paslaugų klasterį. Vienas keliamų reikalavimų – teikti skubias hemodializės paslaugas – jau įvykdytas, savivaldybės ir ligoninės lėšomis nupirktas ir kompiuterinis tomografas.

Įrangos teks pirkti dar daugiau, taip pat visą intensyvios terapijos skyrių perkelti į naujas patalpas.

„Neatitinkame ploto reikalavimų. Teikiant intensyvios terapijos paslaugas, būtina atitikti reikalavimus tiek dėl ploto, tiek dėl darbuotojų išteklių, tiek dėl visos medicininės įrangos išteklių“, – sako Jurbarko ligoninės direktorė Rūta Lukšienė.

Jurbarko ligoninė | L. Pilecko nuotr.

Skirtingai nei Jurbarko, Raseinių ligoninė į būsimą klasterį pagal pirminius sprendimus nepatenka. Lėšų nei įrangai, nei patalpoms negavo. Investuoja iš savų ir viliasi, kad intensyvios terapijos skyrius liks.

„Esam investavę beveik milijoną eurų. (…) Operacijų skaičių mes atitinkam, nusipirkę viską pagal ministro įsakymą, laukiame sprendimų, kovo galo“, – pasakoja Raseinių ligoninės direktorius Gintaras Pikūnas.

Intensyvios terapijos klasterius nuspręsta steigti per COVID-19 pandemiją, pastebėjus, kad ne visur intensyvios terapijos paslaugos atitinka pacientų saugumo reikalavimus.

„Buvo sukurtas nacionalinis tinklas, kurio tikslas buvo centralizuoti tas paslaugas ir užtikrinti jų aukštą lygį“, – teigia sveikatos apsaugos viceministrė Jelena Čelutkienė.

Numatyta, kad Lietuvoje turėtų būti 476 intensyvios terapijos lovos, jų tinklas paskirstytas įvertinus gyventojų demografiją ir geografinius atstumus.

Raseinių rajono ligoninė | Raseinių rajono savivaldybės nuotr.

Suplanuoti penki klasteriai – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio. Juose intensyvios terapijos paslaugos priskirtos 23 įstaigoms iš 19 miestų. Į klasterius patekusios įstaigos viliasi sulaukti daugiau pacientų, o už brūkšnio likusios nerimauja, kad be intensyvios terapijos neliks ir kitų skyrių.

Sveikatos apsaugos ministerija sako, kad intensyvios terapijos paslaugas galės teikti visos kriterijus atitinkančios gydymo įstaigos. Skirtumas tas, kad patekusios į klasterius gauna finansavimą reikalavimams įvykdyti. Iš viso jau investuota 90 milijonų eurų.

„Mes turėsime įvertinti, ar visos įstaigos, kurios šiandien yra įtrauktos, atliko tą kelią link progreso ir link pažangos (…). Kitos ligoninės, kurios yra už šio tinklo ribų, turi teisę teikti ir gali gauti licencijas ir sutartis, teikti paslaugas“, – teigia sveikatos apsaugos viceministrė.