Kai gyvenimas ima ir viską apverčia aukštyn kojom, vieni sutrinka, kiti – atranda save iš naujo. Goda Andrijauskaitė – moteris, kuri išdrįso keistis, sustoti ir įsiklausyti į save. Jos istorijoje – verslai, jogos mokymai, kvėpavimo praktikos, rašymas ir galiausiai – atradimas, kad didžiausią prasmę teikia darbas su vaikais. Iš šios patirties gimė ir knyga „Skaitymo draugas“, kuri padeda vaikams ne tik pažinti raidžių pasaulį, bet ir pamilti skaitymą.
Nuo finansų – prie vaikų pasaulio
Goda save pristato ne tik kaip mamą, mylimąją, dukrą ir seserį, bet ir kaip verslo moterį, kūrėją, straipsnių autorę, neformalaus ugdymo pedagogę, jogos bei kvėpavimo instruktorę. Ji ilgą laiką dirbo finansų analitike, kūrė ir vystė net septynis verslus. Vienas jų – 22 hektarų šilauogynas Zarasų rajone, kur šeima turėjo sodybą. Tačiau, kaip pati sako, gyvenimas kartais diktuoja naują kryptį. Pardavus verslą, buvo atsisveikinta ir su sodyba. Šeima ėmė ieškoti naujos vietos, kur galėtų kurtis iš naujo.
Taip Godos kelias atvedė į Jurbarko rajoną, Eržvilko seniūniją. Čia, ant Upynos kranto, jie atrado seną, apleistą, bet ypatingą sodybą, kurią įsimylėjo vos tik pamatę. Naujakuriams norėjosi susipažinti su bendruomene, todėl apsilankė seniūnijoje, o seniūnas, sužinojęs apie Godos parašytą knygą, palydėjo ją į vietos biblioteką. „Susipažinome su Eržvilko bibliotekos bibliotekininke Nijole. Iš karto sutarėme surengti vaikams mano knygos „Skaitymo draugas“ pristatymą ir patrauklią edukacinę veiklą. Mielai dalyvauju, jeigu kas nors pakviečia“, – sako Goda.
Ne tik knyga
Balandžio 17-ąją Eržvilko bibliotekoje vyko susitikimas su Eržvilko gimnazijos pradinukais. Goda čia ne tik pristatė savo knygą, bet ir pakvietė vaikus tapti jaunaisiais mokslininkais – sužinoti, kaip veikia smegenys, kaip mes mokomės skaityti, ir kodėl kai kuriems vaikams tai pavyksta lengvai, o kitiems reikia daugiau laiko ir pastangų.
Knyga „Skaitymo draugas“ yra unikali tuo, kad jungia grožinį pasakojimą su moksline informacija. Ji skirta ne tik vaikams, bet ir jų šeimoms – tėvams, seneliams, globėjams, vyresniems broliams ir seserims. Knygoje pasakojama apie vaiką ir jo skaitymo draugą – šuniuką, o šalia istorijos pateikiama suprantama informacija apie skaitymo procesą, disleksiją, raidžių ir garsų pasaulį.
„Lietuvių kalbos raidyne yra 32 raidės, o garsyne – net 56 garsai. Tad nenuostabu, kad vaikams skaityti sunku – tai tikrai ne toks paprastas procesas, kaip kartais atrodo suaugusiems“, – pasakoja Goda. Prieš išleidžiant knygą peržiūrėjo pradinio ugdymo pedagogai ir neuropsichologė. Nacionalinė biblioteka ją priskyrė vaikų literatūrai su psichologiniu aspektu – kaip priemonę skatinti vaikus mokytis skaityti.
Vaikus knyga žavi ne tik savo turiniu, bet ir iliustracijomis – jas piešė Godos dvylikametis sūnus. Tai dar vienas ryškus pavyzdys, kaip šeima įsitraukė į kūrybos procesą. „Skaitomo teksto suvokimą vaikai puikiai išreiškia piešiniais“, – sako autorė.
Kaip kasdienė treniruotė
Goda pabrėžia, kad rašymas jai – tai ne tik kūrybinė išraiška, bet ir savęs pažinimo būdas. „Rašymui reikia rašymo. Kitaip nieko nebus“, – sako ji. Knygos „Skaitymo draugas“ juodraštis buvo taisytas net 13 kartų. Vaikams ji dažnai primena, kad tekstai negimsta per naktį – tai ilgas procesas, kuriam reikia kantrybės ir darbo. Kasdien ji skiria bent 20 minučių rašymui – dažnai tai vadina „ryto puslapiais“. Iš pradžių – kasdienybės aprašymas, o vėliau mintys ima gilėti ir virsta asmeninėmis įžvalgomis.
Goda rašė dar iki knygos – jos straipsniai buvo spausdinami žurnale „Joga ir ajurveda“. Tačiau rašyti knygą paskatino edukologijos studijos. Per kursus – neuropsichologijos paskaitose – ji rašė darbą apie disleksijos ir ADHD (hyperaktyvumas ir dėmesio stoka) sąsajas su skaitymo procesu. Turėdama asmeninės patirties (ji pati turi disleksijos apraiškų), Goda jautė vidinį poreikį parašyti knygą, kuri padėtų vaikams, patiriantiems mokymosi sunkumų.
Su pagarba vaikui
Šiandien Goda studijuoja edukologijos magistrą ir dirba su vaikais privačiai – kaip mentorė. Ji pabrėžia, kad kiekvienas vaikas yra individualus, mokosi skirtingu tempu, ir ne visi turi būti „paruošti“ skaitymui tuo pačiu metu. Jos praktikoje svarbiausia – šeimos požiūris į mokymąsi. „Jeigu į pirmą susitikimą su vaiku ateina bent vienas iš tėvų – tai jau pusė darbo. Labai svarbu, kad mūsų požiūriai sutaptų“, – teigia ji.
Goda siekia padėti ne tik vaikams, bet ir tėvams – ypač mamoms, kurios dažnai jaučia spaudimą ir nerimą dėl vaikų pažangos. Ji stengiasi įkvėpti ramybės ir parodyti, kad viskam ateina savas laikas.
Be edukacijos ir rašymo, Godos gyvenime svarbią vietą užima joga. Pradžioje tai buvo tik hobis, būdas nusiraminti, tačiau šiandien ji yra sertifikuota jogos ir sąmoningo kvėpavimo instruktorė. Jogos kelią pradėjo laukiantis pirmagimio, lankė nėščiųjų jogą, vėliau vedė užsiėmimus mamoms su kūdikiais. Trys savaitės, praleistos dykumoje pas kvėpavimo meistrą Dan Brulé, padėjo užbaigti senas vidines istorijas ir sustiprinti ryšį su savimi.
Moteris jau brandina naują idėją – knygą „Mokymosi draugas“. Joje ketina pasakoti kaip mes mokomės, kaip veikia mūsų smegenys, ir kodėl svarbu suprasti, kad mokymasis nėra bausmė, o įdomus procesas. Ji planuoja per vasarą parašyti pirmąjį šios knygos juodraštį.
Knygos – ne tik lentynai
Goda tiki, kad meilė skaitymui užgimsta anksti. „Jei šeimoje knygos yra mylimos – tikėtina, kad ir vaikai jas pamils“, – sako ji. Tačiau pabrėžia, kad reikia atsižvelgti į vaiko poreikius: vienam padės didesnės raidės, kitam – storesni puslapiai, trečiam – iliustracijos. O svarbiausia – leisti vaikui rinktis pačiam. Kaip kadaise ji pati rinkosi Anderseno ir brolių Grimų pasakas, kurias skaitydavo ne po vieną kartą.
Kurdama, rašydama, dirbdama su vaikais ir jų šeimomis, Goda pati vis dar mokosi – ir tikisi, kad jos pavyzdys paskatins ir kitus ieškoti to, kas jiems tikra. Nes, kaip ji pati sako, „rašo ne tik tie, kurie nori būti rašytojais – rašo tie, kurie nori suprasti save“. Ir kiekvienas iš mūsų turime ką parašyti – net jei tai tik vienas sakinys per dieną.
Ligita Gražulevičienė
