Paskutinis rugsėjo penktadienis – „Veliuonos novelės“ diena. Šis giliausias tradicijas turintis literatūrinis renginys ir šiemet įvyko tradiciškai puikiai – su viešnage pas Cvirką, su rašytojų giraitės apvaikščiojimu, nusilenkimu broliams Juškoms ir novelių skaitymu. O kadangi šie metai – ne premijos, nebuvo oficialių kalbų, ir renginys tapo išgrynintas ir nugludintas, kaip tikro meistro parašyta novelė.
Viešnagė pas Cvirką
Nuo seniai, nuo pat Novelės pradžios, pirmoji šventės stotelė – Klangiuose, Petro Cvirkos memorialinėje sodyboje. Čia viskas mena rašytoją, o Jurbarko krašto muziejaus, kurio padalinys yra sodyba, darbuotojos Kristinos Ragaliauskienės pasakojimuose atgyja daiktai ir rašytojo vaikystės takeliai.
Kristina – Petro Cvirkos dukterėčia, jauniausios jo sesers Anicetos dukra, ir jos pasakojamos istorijos – ne tik iš knygų. Įdomių, irgi nepramanytų, istorijų žino ir rašytojas Gasparas Aleksa. Su literatūros klasiku jį irgi sieja giminystė – P. Cvirkos mama Marija buvo Aleksaitė.
G. Aleksa leidyklai jau yra įteikęs knygą „Baik cirkus, Cvirka!“, kuri turėtų pasirodyti dar šiais metais.
Į Novelę iš sostinės ir pajūrio atvykusius rašytojus svetingai priėmė šio renginio organizatoriai Violeta Šoblinskaitė ir G. Aleksa ir Cvirkos namai.
Vaikštant po rudenėjančios saulės užlietą kiemą, stoviniuojant po sena obelim, ragaujant Kristinos kugelio ir spurgyčių, kalbos sukosi apie rašytoją, neaplenkiant su jo vardu susijusių realijų ir aktualijų.