Jaunieji šauliai – masiškiausia Veliuonos Antano ir Jono Juškų gimnazijos organizacija. Šiuo metu Veliuonos būryje – per trisdešimt jaunųjų šaulių, nuo penktokų iki vienuoliktokų, o vadovauja būriui keturiolikmetė Agnė Maskolaitytė. Šauliška veikla duoda naudingų žinių ir įgūdžių, formuoja vertingas žmogiškąsias savybes, kurios jaunam žmogui, nesvarbu, kokiu eis keliu, padės gyventi ir išgyventi – neabejoja Agnė.
Jaunieji šauliai – bene labiausiai matoma Lietuvos šaulių sąjungos grupė. Kai pasipuošę šauliškomis uniformomis jie dalyvauja įvairiuose renginiuose, kelia visuomenės susidomėjimą ir pagarbą, o bendraamžiai galbūt žvelgia ir su pavydu.
Jaunųjų šaulių žygiai (ir naktiniai!), kuriuose reikia ištvermės, stovyklavimas ir sudėtingi kliūčių ruožai, kuriuos įveikiant prireikia fizinio pasiruošimo, rikiuotės, smagus bendravimas…
„Labai norėčiau sudalyvauti naktiniame žygyje Klaipėdos krašto sukilėlių keliais. Mūsų būrio šauliai ne kartą dalyvavo, bet aš dar nė karto, – sakė A. Maskolaitytė. – Labai patinka važiuoti į šaulių žaidynes su kitais rinktinės šauliais, ten varžomės su kitomis rinktinėmis, ten dalyvauja taip pat šauliai iš Estijos ir Latvijos. Būna įvairių rungčių, kaip šaudymas mažo kalibro šautuvu ir pneumatiniu,
kliūčių ruožas, vandens rungtys, rikiuotė, vasaros biatlonas – tai vienas įspūdingesnių renginių. Ir sąskrydžiai būna įspūdingi, sulaukiame įdomių svečių, skaito paskaitas.“
Tikrai, sakė veliuonietė Agnė, šauliams yra ko pavydėti, nes šioje organizacijoje jaunimas veikia įdomiai. Tačiau, užuot pavydėjus, galima jungtis į jaunųjų šaulių būrelius, jei tokie veikia jūsų mokyklose.
Į jaunųjų šaulių būrelį vaikai priimami nuo penktos klasės. Būreliui vadovauja mokytojas Raimondas Andrikis, o būrio vadė – keturiolikmetė aštuntokė Agnė Maskolaitytė. Ji jau trejus metus šaulė, šiemet išrinkta Veliuonos jaunųjų šaulių būrio vade, ir jai sekasi vadovauti. Ji – viena labiausiai patyrusių būrio šaulių, praėjusią vasarą išlaikiusi trečiosios pakopos egzaminą.
„Vasarą išsilaikėm trečią pakopą aš ir klasiokė Amanda. Pakopa – tai šaulio lygis. Pradedi nuo nulio, o kai sužinai daugiau, įgyji šauliškų įgūdžių ir stipresnį fizinį pasiruošimą, gali išsilaikyti pakopų testus“, – sakė Agnė, dabar jau ir pati ruošianti jauniausius savo būrio šaulius pirmos pakopos egzaminui.
Jaunieji šauliai rengiami pagal 4 pakopų programą. Mokymuose jaunuoliai įgyja Lietuvos istorijos, karybos, lyderystės, pilietiškumo, sveikos gyvensenos bei kt. teorinių žinių ir praktinių įgūdžių. Išlaikę egzaminą, gauna sertifikatą ir antsiuvą prie šaulio uniformos.
Taktika ir topografija, ryšiai, rikiuotės statutas, pilietinis, tautinis, patriotinis bei lyderystės ugdymas, fizinio pasiruošimo pratybos – šių ir kitų dalykų moksi šauliai.
„Dažniausiai mokomės stovyklose, bet ir mokykloje. Vakar pas mus buvo atvažiavę vadai iš Jurbarko, vyko šaudymo užsiėmimai. Susirenkam pasimokyti topografijos, rikiuotės, prisiminti kai kurias žinias. O pagal pirmos pakopos kursą ruošiu testui savo būrio naujokus, nes rinktinės vadas leido testą laikyti mokykloje“, – pasakoja Agnė.
Visas savo atostogas jaunieji šauliai gali skirti stovykloms. Jei tik nori. Stovyklos rengiamos per mokinių rudens, žiemos ir pavasario atostogas, o vasarą būna net kelios pamainos. Pasak Agnės, jos nėra privalomos, bet šauliams įdomios ir naudingos, todėl visi noriai dalyvauja. Stovyklose su instruktoriais rengiamasi pakopų testams. „Būna, kad ne visi išlaiko, per mažai pasiruošę, per mažai pasimokę. Bet man taip nebuvo. Tačiau ir neišlaikius neverta mesti šauliauti – pasimokysi ir išlaikysi. Taip ir būna“, – sakė Veliuonos būrio vadė.
Kodėl verta būti šaulių būrelyje? „Aš pati per šaulius išmokau drausmės, kantrybės, įgijau lyderiavimo savybių, mokausi bendradarbiauti. Arba – išgyventi miške. Atrodo, tokie paprasti, bet vertingi dalykai“, – pasakoja keturiolikmetė šaulė.
Drausmė ir savidrausmė šauliui privaloma. Ir Agnė pastebi, kad šauliškoje veikloje vaikai ir jaunimas neretai kur kas labiau paiso disciplinos: „Sakyčiau, kad taip, drausmingesni nei per pamokas. Nors mūsų būrys gana disciplinuotas visur. Tačiau stovyklose, kai tenka vadovauti mažesniems vaikams, juos sunkiau sudrausminti ir jiems patiems sunku susidrausminti.“
Drausmina, be abejo, ir uniforma, tokia panaši į karišką. „Dėvėti uniformą smagu. Bet ne kasdien, o tik per šventes, įvairius renginius, stovyklas, sąskrydžius, ir mokykloje tik ypatingomis progomis puošiamės šaulio uniforma“, – sakė mergina.
Dabartinė geopolitinė situacija, galima karo grėsmė jai nekelia nerimo. „Man atrodo, kad nebus karo, bent jau artimoj ateity. Ir mes, vaikai, tikrai nesame ruošiami karui. Bet jei taip atsitiktų, tai šauliai būtų bent kiek ramesni, nes žinotų, ką reikia daryti. Išmokstame daug naudingų dalykų: kaip būtiniausių daiktų ir maisto produktų krepšį susikrauti, kaip teikti pirmąją pagalbą – kaip uždėti turniketą, kaip nešti sužeistąjį, kaip jam padėti. Tokie dalykai praverstų bet kokioje ekstremalioje situacijoje“, – sakė veliuonietė.
Agnei dar tik keturiolika. Ji visada turėjo daug svajonių: norėjo dirbti kepyklėlėje, plaukų salone. Bet tai tik vaikiškos svajonės. Įdomios šauliškos veiklos patirtys koreguoja svajones.
„Šaulių veikla man vis labiau patinka, yra įdomu, tad gal ir ateitį siesiu su kariuomene? Bet dar daug laiko“, – sako ji ir kol kas ryškiai mato tik artimiausius planus. Su šauliškom veiklom, žinoma: birželį – stovykla, liepą – kelionė į Lenkiją, į Žalgirio mūšio paminėjimą.
