Gegužės 9-ąją Panemunės pilies galerijoje atidaryta išskirtinė paroda „Antikos mitai vitraže“. Joje karaliauja ir žvilgsnį prikausto Vinco Grybo memorialinio muziejaus suaugusiųjų dailės studijos sukurti kameriniai vitražai. Ir studijos vadovė Rasa Grybaitė, ir darbų autorės sako, kad tai yra prasminga kelionė į mitologijos pasaulį, kur senovės graikų pasakojimai apie dievus, deives, pusdievius ir mitines būtybes atgyja kūrėjų vaizduotėje, šviesoje ir galiausiai stikle.
Preities atspindžiai
Antikiniai mitai – tūkstantmečiais žmonijai žinomos istorijos apie didvyrius, dievus ir žmogaus prigimties išbandymus. Nors dažnai žinome tik keletą garsiausių vardų, Antika slepia kur kas daugiau simbolių, archetipų ir prasmių. Vitražų kūrėjos drąsiai įžengė į šį turtingą mitologinį pasaulį ir kiekviena savaip perteikė jį vitražo technika – nuo Atėnės ir Artemidės iki sparnuoto sfinkso, Kupidono, Dioniso ir Ariandės.
Darbai buvo kuriami beveik keturis mėnesius, intensyviai, kasdien dirbant dailės dirbtuvėse. Parodoje dalyvavo 18 autorių, kurių kiekviena pateikė unikalų mitologinės figūros interpretavimą. Vieni darbai alsuoja klasikinėmis linijomis ir simetrija, kiti – ekspresyvumu, emocija, drąsiu spalvų naudojimu. Pasak parodos kuratorės ir dailės studijos vadovės R. Grybaitės, „net pasirinkus tą patį personažą, kiekvienas darbas atsiskleidžia individualiai – per kūrėjo charakterį, pasaulėžiūrą, emocinį santykį su tema“.
Meistriškumas, gimstantis stikle
Pagrindinis šio projekto tikslas buvo supažindinti studijos dalyves su viena iš sudėtingiausių stiklo apdirbimo sričių – grizailės technika, kuriai būdinga vienspalvė (juodai-pilka) tapyba ant stiklo, naudojant geležies oksido glazūrą. Ši technika leidžia pasiekti ypatingą detalumą, niuansuotą šešėliavimą ir subtilų vaizdo reljefiškumą. Visi vitražo elementai buvo kelis kartus deginami krosnyje iki 800 °C temperatūros, o vėliau lėtai aušinami – tai ne tik kruopštus, bet ir itin atsakingas procesas, reikalaujantis didelio meistriškumo ir kantrybės.
Galutinėje stadijoje vitražo detalės buvo sujungtos naudojant tiffany techniką – tai metodas, kai naudojama vario juosta vietoj tradicinės švino profiliuotos juostos, leidžianti sukurti itin lengvus, detalius ir preciziškus kūrinius. Toks metodas jau buvo naudojamas 2006–2007 metais, kai pirmosios dailės studijos narės muziejuje kūrė tiffany stiliaus lempas, dirbdamos net ir per šaltąjį sezoną – nešildomose erdvėse, siekdamos išlaikyti kūrybinį gyvybingumą Vinco Grybo memorialiniame muziejuje visus metus.
Įkvėpta pilies auros
Dar prieš prasidedant kūrybiniam procesui buvo aišku, kad ši paroda bus eksponuojama Panemunės pilyje, kurios galerijos salės išsaugojusios klasicizmo epochos dvasinį paveldą. Tai architektūrinė erdvė, kurios sienų dekoras – su ornamentais ir klasicistiniais motyvais – puikiai derinasi su Antikos mitų tematika. Sprendimas eksponuoti vitražus šioje vietoje buvo priimtas dar sausį, kai Panemunės pilyje vyko suaugusiųjų dailės studijos jubiliejinė darbų paroda „Savistabos genezė“. Tuomet pilies administracija pažadėjo suteikti tinkamą erdvę būsimai vitražo ekspozicijai – ir pažadas buvo išpildytas.
Vitražų ekspozicijai reikalingi šiaurės krypties langai, o būtent tokie yra galerijoje – jų šviesa nedegina, bet atskleidžia visus vitražo niuansus, spalvų subtilybes, stiklo reljefą. Specialiai šiai parodai buvo pagaminti laikini antri rėmai ant langų, sukurti pagal R. Grybaitės projektą. Tai leido eksponuoti vitražus taip, kad kiekvienas lankytojas galėtų juos pamatyti šviesos fone – taip, kaip ir buvo sumanyta.
Kūrybos šventė
Parodos atidarymą pradėjo suaugusiųjų dailės studijos narė Jolita Štrimienė, perskaičiusi savo eilėraštį. Tai – pirmoji Jolitos paroda, ir jos debiutas buvo simbolinis – meninis žodis atvėrė kelią į spalvų, stiklo ir mitologijos pasaulį. Jolitos žodžiai atspindėjo tai, ką patiria kiekvienas kūrėjas: norą perteikti jausmus, idėjas, vaizduotę ir kartu būti išgirstam.
Panemunės pilies direktorius dr. Marius Daraškevičius, pasidžiaugęs bendradarbiavimu su dailės studija, teigė, kad R. Grybaitė tapo ne tik kūrybinio proceso vadove, bet ir tam tikra šios ekspozicijos tradicijos „krikštamote“ – žmogumi, sujungusiu erdvę, techniką ir temą į harmoningą visumą.
Suaugusiųjų dailės studiją pasveikino ir Jurbarko r. savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius, pasidžiaugęs profesionalumu ir linkėdamas naujų kūrybinių atradimų.
Ne tik menas, bet ir pažinimas
Parodoje ne tik grožimasi meno kūriniais – tai ir žinių, istorinės vaizduotės bei asmeninio santykio su kultūra forma. Dailės studijos vadovė pastebi, kad šiame procese atsiskleidė ne tik kūrybiniai įgūdžiai, bet ir gilesnis mitologinių temų supratimas: „Paprastai mūsų žinios apie Antikos mitų veikėjus labai ribotos. Šis projektas atvėrė langus į daug nežinomų Antikos kultūros sluoksnių – nuo apeiginių indų dekorų iki Pompėjos miesto freskų, atkurtų stikle.“
Vitražo menas leido sujungti šiuolaikinį požiūrį su senovės dvasia. Tai kūrybinė sintezė, kur mitas tampa ne vien istoriniu palikimu, bet gyvu vaizdu, įgijusiu formą ir šviesą. Paroda „Antikos mitai vitraže“ veiks Panemunės pilyje iki spalio 4 d.
Ligita Gražulevičienė


