Daugiau nei šimtą metų paštas buvo viena svarbiausių kiekvieno Lietuvos miestelio įstaigų. Dabar kaimų paštai planingai uždarinėjami, žmonėms aiškinant, kad jie nereikalingi, nes kaimuose mažėja gyventojų, o iki kito veikiančio pašto kelias neva netolimas – tik keli ar keliolika kilometrų. Tad iki rudens rajone neliks dar šešių pašto skyrių.
Jau kitą savaitę, liepos 23-ąją, duris užvers Kartupių, Lybiškių ir Stakių pašai, nuo rugpjūčio 1-osios neliks Volungiškės pašto, nuo rugsėjo 4-osios bus uždaryti Armeniškių ir Klausučių paštai. Į Jurbarką susitikti su rajono vadovais atvykusi Lietuvos pašto Klaipėdos filialo direktorė Vida Pikčiūnienė informavo, kad pagal Lietuvos pašto atliktą analizę minėti pašto skyriai esą pertekliniai ir neatlieka tiesioginės funkcijos – aptarnauti klientus, nes beveik visas pašto paslaugas suteikia pas gyventojus į namus ateinanti laiškininkė. Laiškai, siuntos ir prenumeruojami laikraščiai bei žurnalai bus pristatomi kaip įprasta – atneš laiškininkai. Tik vieta, kur bus galima atsiimti socialines išmokas ir gauti kitas pašto paslaugas bus jau kita – artimiausias veikiantis pašto skyrius. Lietuvos pašto Klaipėdos skyriaus vadovės tvirtinimu, netoli naikinamų paštų yra kiti, veikiantys. Tad gyventojai, jeigu jiems reikia, galės eiti ten.
Tuo tarpu Raudonės seniūnijos seniūnas Česlovas Meškauskas gali tik pasiguosti: „Tuščias reikalas ta mūsų nuomonė. Nors ir aš prieš, bet manęs, seniūno, niekas neklausia. Esame pastatyti prieš faktą. Nuo Stakių miestelio artimiausias paštas yra tik Raudonėje – už trylikos kilometrų. Kai dar prieš penketą metų buvo sumanę naikinti paštus, tai miestelio žmonės prieštaravo. Tada į gyventojų pageidavimus buvo atsižvelgta – paštas liko, o dabar niekas net nepaklausia.“
Lybiškiuose gyvenanti Ona Pakutinskienė daugelį metų dirbo vietinio pašto viršininke. „Labai liūdna, kad pašto neliks. Jau taip tuose mūsų Lybiškiuose nieko nėra, o dabar ir paskutinės vietos, kur žmonės galėjo ateiti voką nusipirkti, pašalpas pasiimti, mokesčius susimokėti, anksčiau ir pensijas atsiimdavo, neliks. Liūdna, paštas labai reikalingas“, – savo nuomonę atvirai išdėsto O. Pakutinskienė. Uždaromų Lybiškių ir Kartupių pašto skyrių kai kurias funkcijas perims Eržvilko paštas.
Klausučiai – didelė Seredžiaus seniūnijos gyvenvietė. Čia pašto neliks rugsėjo 4 d. Tą pačią dieną bus uždarytas ir Armeniškių paštas. Iki Seredžiaus, kur veiks pašto skyrius, nuo Klausučių – 7 km, nuo Armeniškių – per dešimt. Seredžiaus seniūnė Rimantė Pavalkienė sako, kad tą sužinojo tik iš viešosios informacijos. „Detaliau seniūnijos niekas nei informavo, nei mūsų nuomonės klausė. Niekas seniūnų neklausė, nieko nežino nei seniūnaičiai, nei bendruomenės. Nežinau, kaip ir kokią jie ten analizę pasidarė, kad paštai nereikalingi, bet mūsų niekas tikrai nesiteiravo, neklausė ir gyventojų nuomonės. Norėčiau, kad tie paštai liktų. Vis skelbiam, kad paslaugas reikia teikti arčiau žmonių, ypač kai tie mūsų kaimai sparčiai sensta“, – dėl Lietuvos pašto sprendimo uždaryti Klausučių ir Armeniškių skyrius apgailestauja Seredžiaus seniūnė R. Pavalkienė.
Daugelį metų Klausučiuose gyvenanti buvusi lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Nijolė Danaitytė, sužinojusi, kad bus uždarytas Klausučių paštas, susirūpino: „Užeinu į paštą beveik kasdien. Prenumeruoju 5-6 leidinius, siunčiu laiškus, siuntinėlius. Man paštas vietoje labai reikalingas. Apmaudu, kad nebus, juk Klausučiuose – daugiau kaip tūkstantis gyventojų“, – stebisi N. Danaitytė.
Nuo Volungiškės, kur rugpjūčio 1 d. bus uždarytas pašto skyrius, iki artimiausių paštų – seniūnijos centro Šimkaičių – daugiau kaip 14 km, iki Raudonės – daugiau kaip 17. Tad suprantama, jog kaimo žmogus į paštą išsiruoš tik tuomet, kai jam to būtinai reikės. Ratuotam valdininkui toks atstumas gal ir nedidelis, o štai paprastam kaimo žmogui, neturinčiam nuosavo automobilio, nevairuojančiam ar namie triūsiančiai daugiavaikei motinai atsiimti socialinę pašalpą ar atlikti kitą būtiną reikalą pašte taps problema. Tuo labiau kad autobusai per tuos miestelius retokai važiuoja. O jeigu į vieną galą nuvykti prisitaikysi, tai sugrįžti bus keblu.
Paskutiniu laiku pašto skyriai jau lyg ir ne paštai, o kaimo „universaliosios parduotuvės“. Per muilus, šampūnus, skalbimo miltelius ir gausybę kitų prekių tik kur nors kamputyje pamatysi laikraštį ar žurnalą, bet žmonėms patogu: reikia degtukų – į paštą, prireikia musgaudžių – į paštą…
Tačiau svarbiausia, jog kasmet vis silpnėja tiesioginės pašto funkcijos – vis rečiau laiškininkas užeina pas gyventoją priminti, kad laikas užsisakyti laikraštį ar žurnalą, pratęsti prenumeratą. Paskutiniuoju laiku visoje šalyje pradėjo strigti prenumeratos pristatymas. Kol pensijas nešiojo laiškininkai, buvo geriau. Dabar tik laiškininkas entuziastas užeina pas savo prenumeratorius, o dažnai pasitaiko, kad laikraštis atnešamas tik kitą dieną. Net mieste kai kurie prenumeratoriai spaudą pašto dėžutėse randa tik po pietų. Dėl to dalis gyventojų atsisako prenumeruoti spaudą. Susirūpinę leidėjai neseniai kreipėsi į Lietuvos pašto vadovybę. Kaip paprastai, žadėjo išspręsti.
Prieš prezidento rinkimus su regioninių ir vietinių laikraščių redaktoriais Mažeikių rajone, Renavo dvare, susitikęs Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis atvirai išdėstė savo poziciją: jo įsitikinimu, paštas turėtų būti valstybinis ar labiau valstybinis. Turėtų vyrauti ne komercinis požiūris – kiek teikiama paslauga pelninga, o paštui pavestos tikrai jo veiklos srities funkcijos, tarp jų ir pensijų pristatymas. Juk kaimo žmonėms svarbiausias vietinės informacijos šaltinis ir vietos gyventojų informavimo būdas tebėra vietinė spauda.
Pernai pavasarį uždarytas Girdžių paštas ir pritaikytas naujasis modelis – mobilieji kaimo laiškininkai. Tačiau gyventojai ir savivaldybė vis tik išsikovojo, kad dalis pašto Girdžiuose liktų. Seniūnijoje yra vieta, kur kasdien, išskyrus sekmadienius ir pirmadienius, valandą laiko nuo pusę dešimtos iki pusę vienuoliktos, o jeigu reikia ir ilgiau, dirba paštininkas. Seniūnijos vyriausioji specialistė Romutė Kačiušienė sako, kad žmonių Girdžių paštelyje būna kasdien. „Žmonės žino, ateina. Ne kiekvienas gali prisitaikyti laukti laiškininko namie, o ir laiškininkas pagal visų pageidavimus į kelias dalis nepersiplėš, žino, kada buvęs Girdžių pašto viršininkas Vidas Stoškus iš ryto vietoje dirba, tai ir kitus reikalus susitvarko, ir į paštą užeina. Ne visi nori kviestis laiškininką į namus, tai kai paštas vietoje, žmonės patenkinti“, – sako R. Kačiušienė.
Šiuo metu rajone veikia aštuoniolika pašto skyrių. Uždarius šiuos šešis, liks dvylika. Jurbarko pašto viršininkas Romas Paulikas sako, kad pirmiausia uždaromi nekompiuterizuoti paštai. Laiškininkai apmokomi dirbti su išmaniaisiais įrenginiais, tad atėjęs pas gyventoją galės suteikti tas pačias paslaugas, kokias buvo galima gauti pačiam atėjus į miestelyje esantį pašto skyrių.
Gintautas Šimboras
